„Tyliosios pandemijos” aukų skaičius ateityje tik didės.
PSO kelia nerimą dėl superbakterijų plitimo / nuotrauka depositphotos.com
Dėl antibiotikams atsparaus imuniteto tūkstančiai žmonių miršta nuo bakterinių infekcijų, o nauji antibiotikai kuriami per lėtai, kad suspėtų paskui spartų superbakterijų plitimą. Kaip rašo „The Telegraph”, naujoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje teigiama.
Pažymima, kad, palyginti su 2023 m., kuriamų antibakterinių vaistų skaičius sumažėjo nuo 97 iki 90. Tai taikoma ir naujiems vaistams, ir eksperimentiniams metodams, pavyzdžiui, fagoterapijai. Kartu kai kurie pasiūlymai buvo atšaukti iš klinikinių tyrimų dėl nepakankamo veiksmingumo.
Mokslininkų teigimu, antimikrobinis atsparumas, t. y. žmogaus imunitetas, atsparumas bet kokiems išorinio poveikio veiksniams, atsiranda daugiausia dėl per didelio antibiotikų vartojimo. Tokiu atveju patogenai įgyja gebėjimą priešintis vaistams, skirtiems jiems naikinti. Taigi infekcijų gydymas tampa vis sunkesnis arba net neįmanomas.
Labiausiai paplitęs vaistams atsparus sukėlėjas Didžiojoje Britanijoje yra meticilinui atsparus auksinis stafilokokas (MRSA), gerai žinoma „ligoninės” superbakterija. Nuo jos 2021 m. šalyje mirė 130 000 žmonių – dvigubai daugiau nei 1990 m.
Straipsnyje teigiama: iš 90 galimų vaistų nuo atsparių infekcijų, šiuo metu atliekamų klinikiniuose tyrimuose, tik 15 yra laikomi „naujoviškais” – tai reiškia, kad tai visiškai nauji vaistai ar gydymo būdai. Dauguma kitų yra jau žinomų antibiotikų modifikacijos ar deriniai, kurie anksčiau nebuvo pakankamai veiksmingi prieš atsparias bakterijas.
„Tobulinimo sistema susiduria su dviguba krize – vaistų trūkumu ir inovacijų trūkumu”, – teigiama PSO ataskaitoje. O 10 iš 15 „naujoviškų” antibiotikų trūksta duomenų, įrodančių, kad nėra kryžminio atsparumo – kai atsparumas vienam vaistui sumažina kito vaisto veiksmingumą.
Ekspertai pažymi, kad dirbtinis intelektas (DI) gali iš esmės pakeisti naujų antibiotikų klasių kūrimo procesą ir tapti pagrindine kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms priemone.
Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį MIT mokslininkai, naudodami generatyvinį dirbtinį intelektą, sukūrė du naujus antibiotikus, skirtus gonorėjai ir MRSA. Tuo pat metu šiuos pasiekimus sunku perkelti į klinikinius tyrimus, visų pirma dėl to, kad trūksta pakankamo finansavimo.
PSO taip pat pastebi rimtų mokslinių tyrimų spragų. Tarp jų – naujų antibiotikų vaikams ir geresnių geriamųjų vaistų, skirtų ambulatoriškai gydomiems pacientams, sergantiems ne tokiomis sunkiomis infekcijomis, pavyzdžiui, sukeltomis E. coli, kuri gali sukelti lėtines ir beveik nepagydomas šlapimo takų infekcijas, poreikis.
„Praėjusiais metais PSO paskelbė 24 „prioritetinių” bakterijų sukėlėjų, kurie jau įrodė atsparumą įprastiems antibiotikams, ypač penicilinui, vankomicinui ir ampicilinui, sąrašą. Organizacija paragino viešąjį ir privatųjį sektorius kartu spręsti antibiotikų kūrimo „sugedusios rinkos” problemą, nes dabartiniai moksliniai tyrimai nespėja paskui didėjantį atsparumą”, – rašė „The Telegraph”.
Britų ekonomistas lordas Džimas O’Nilas (Jim O’Neill) teigė: „Tai, kad antibiotikai yra labai svarbūs, rodo, kad jie yra labai svarbūs: „Nenuostabu, tačiau nerimą kelia tai, kad didžiosios farmacijos bendrovės vis dar neturi paskatų ar tinkamos grąžos skirti lėšų naujiems antibiotikams kurti.”
Šis reiškinys jau pavadintas „tyliąja pandemija”, dėl kurios kasmet pasaulyje miršta daugiau kaip milijonas žmonių. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. šis skaičius gali beveik padvigubėti iki 1,9 milijono, nes patogenai vis sparčiau tampa atsparūs antibiotikams.
Kitos sveikatos naujienos
Primename, kad, gydytojų teigimu, karšta arbata gali padidinti vėžio riziką. Tyrimų duomenimis, skysčio temperatūra gali turėti tiesioginę įtaką pavojingų vėžinių susirgimų išsivystymui. Visų pirma burnos ir gerklės vėžys sudaro apie 2,5 % visų vėžinių susirgimų. Dažniausia priežastis siejama su rūkymu, alkoholio vartojimu ir žmogaus papilomos virusu, tačiau gėrimo temperatūros įtaka dažnai nepakankamai įvertinama.
