Sužinokime, kokius sideratus geriausia sodinti rudenį sklype po bulvių, pomidorų, agurkų ir kitų kultūrų ir ką tai duoda.
Kada sėti sideratus rudenį / Mes koliažas, depositphotos.com nuotr.
Išvalius daržą, metas pradėti sėti sideratus. Tiems, kas nežino – tai augalai, kurie gerina dirvožemį ir padeda apsieiti be „chemijos”, taip pat apsaugo vietą iki kito sezono. Papasakosime, kokius sideratus geriau sėti žiemą.
Kada sėti sideratus rudenį ir kodėl tai daryti
Kaip tinkamai naudoti sideratus rudenį? Kaip minėta, jie sėjami nuėmus daržo derlių. Šie augalai padeda žemei žiemą neįšalti ir kartu prisotina dirvožemį naudingomis medžiagomis. Vėliau, pavasarį, juos galima naudoti kaip mulčią. Be to, jie sumažina įprastų ligų riziką ir net padeda apsisaugoti nuo kenkėjų, pavyzdžiui, vielinių kirmėlių. Be to, dėl jų dirvožemis tampa purus ir lengvesnis, todėl jį lengviau prižiūrėti.
Jei kalbame apie tai, koks sideratas daržui yra geriausias, reikia suprasti, po kuo arba po kuo jį sėsite. Nors iš tikrųjų sakyti „geriausia” nėra visai teisinga, nes kiekviena sideratinė yra savaip gera.
Kokias sideratus sėti rudenį
Rudenį pirmenybę reikėtų teikti augalams, kurie gerai toleruoja šaltą orą – tokie augalai greitai subrandina žaliąją masę, bet kartu nebijo šalnų.
Pagrindinė taisyklė šiuo atveju: nesėkite tos pačios šeimos sideratų toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės – taip išsaugosite dirvožemio derlingumą. Vadinasi, būtina kaitalioti: ankštinius (žirniai, vikiai, lubinai, dobilai, liucernos, dirvinės usnys), kryžmažiedžius (garstyčios, aliejiniai ridikai, rapsai, usnys) ir javus (rugiai, avižos, kviečiai).
Tai vienas populiariausių sideratų. Jis greitai auga ir, palyginti su kitais, yra palyginti nebrangus.
Garstyčios didina dirvožemio derlingumą. Be to, ji gali kovoti su puvinio, paršo, vielos rauplių sukėlėjais ir užkirsti kelią fitoftoros, fuzariozės ir įvairių puvinių vystymuisi. Augalas gerai auga iki šaltų orų, jo želmenys švelnūs ir greitai suyra, todėl jų net nereikia įterpti į dirvą.
Jei kalbame apie tai, ką sėti sideratus rudenį po bulvių, tai tik faceliją. Nors ją galima sėti beveik po bet kokių augalų, tačiau ji ypač gerai tinka po bulvių ir pomidorų.
Facelija greitai sudygsta ir gerai pakenčia šaltį. Ji praturtina dirvožemį azotu, mineralais ir humusu, gerina jo struktūrą ir jį dezoksiduoja. Kaip ir garstyčios, facelija taip pat slopina piktžolių augimą ir apsaugo sklypą nuo vielinių kirmėlių, amarų, nematodų, fitoftoros ir puvinių.
Tinka ir rudeninei sėjai – nebijo šalnų, greitai kaupia žaliąją masę ir padeda pagerinti dirvos būklę, taip pat ją deoksiduoja.
Lubinai taip pat atbaido šliužus ir vaisines kandis. Augalas turi stiprias šaknis, kurios giliai įsiskverbia į dirvą ir ją praturtina.
Jis taip pat priklauso universaliems sideratams ir gerai auga beveik bet kokioje dirvoje. Jis turi ypatybę: ne tik praturtina dirvožemį, bet ir paverčia kalį į tokią formą, kurią gali įsisavinti augalai. Avižų šaknys taip pat stiprios, todėl jos puikiai purena sunkias dirvas.
Avižos padeda kovoti su piktžolėmis ir šaknų puviniais. Jos taip pat praturtina dirvožemį azotu, fosforu ir kalciu. Jei rudenį po agurkų ar cukinijų ieškote sideratų, tai avižos. Be jų, prieš agurkus galite sėti ir kitus javus – rugius ir kviečius, taip pat ankštinius – žirnius, vikius, lubinus, liucernas ir kryžmažiedžius – garstyčias, rapsus, aliejinius ridikus.
Rugiai taip pat yra vienas populiariausių rudeninių sideratų, ypač po bulvių. Rugiai vertinami dėl nereiklumo, atsparumo šaltiems orams, tačiau pagrindinis jų privalumas – galinga šaknų sistema. Ji giliai įsiskverbia į dirvą ir ją purena, taip pagerindama struktūrą. Dirva tampa lengva, joje atsiranda daugiau oro.
Žiemą rugiai apsaugo dirvą nuo įšalo, be to, greitai skaidydamiesi prisotina dirvožemį azotu, fosforu ir kaliu – viskuo, ką paėmė bulvės. Be to, rugiai slopina patogeninius mikroorganizmus po naktipuodžių ir neleidžia sklype vystytis grybams bei piktžolėms.
Taip pat sėjami sklype, ypač jei planuojama persodinti bulves.
Miežiai greitai sudygsta, sukaupia žaliąją masę ir padaro dirvą purią. Jie nereiklūs ir nebijo šalčio. Antžeminė augalo dalis yra vertinga organinė trąša. Be to, kaip ir daugelis kitų sideratų, jis slopina piktžolių augimą ir užkerta kelią ligų vystymuisi.
Ji taip pat padeda pagerinti dirvožemio kokybę ir paruošti vietą būsimiems sodinukams. Jo šaknys praturtina dirvožemį azotu – dirva tampa derlingesnė ir tinkamesnė augalams auginti. Labai dažnai šią sideratinę dašį augintojai naudoja kaip pagalbininką atkuriant žemę po derliaus nuėmimo.
Be to, vikiai taip pat slopina piktžolių augimą.
Paprastai sideratų sėklos sėjamos į purenamos dirvos paviršių arba įterpiamos 3-4 cm gylyje. Tada jos paliekamos žiemoti, o pavasarį sklypas vėl įdirbamas arba siamas.
Prisiminkime, anksčiau taip pat pasakojome, ar būtina rudenį iš tikrųjų daržo dirvą iš naujo įdirbti – kur klysta daržininkai.
