Papasakosime, kokių valgomųjų grybų galima rasti šiuo metų laiku ir kur jų ieškoti.
Kokius grybus galima rinkti spalio mėnesį / freepik.com
Ukrainoje yra keli grybų sezonai, o spalio mėnesį prasideda vienas iš jų. Grybų rinkimas labai priklauso nuo orų: jei buvo geras lietus, po kurio atėjo atšilimas – drąsiai leiskitės į „ramią medžioklę”. Kas yra valgomieji grybai spalio mėnesį ir kur jų ieškoti – papasakosime toliau.
Ką paprastai renkame spalio mėnesį – kokius rudeninius grybus galima valgyti
Ruduo šį sezoną nebuvo itin šaltas, kaip ankstesniais metais, todėl miškuose dabar galima rasti ne tik rudeninių, bet ir vasarinių grybų. Ir daugelis grybautojų jau pradėjo savo „medžioklę”.
Viena iš pagrindinių taisyklių skelbia, kad grybus reikia rinkti tik leistinose vietose, t. y. ten, kur nėra apribojimų dėl karo padėties, ir, žinoma, ne pasienio zonose. Antroji taisyklė, kurią turėtų prisiminti visi, yra ta, kad rinkti reikia tik tuos grybus, dėl kurių esate tikri.
Kas dabar yra valgomieji grybai – pavadinimai ir kur jų rasti
Grybai / depositphotos.com
Optiatai auga gausiai, kaip ir jauni sodinukai, o kartais jų galima rasti netikėtose vietose – pavyzdžiui, ant nuvirtusių lapuočių medžių ar kelmų.
Tačiau reikia būti atsargiems, nes yra ir netikrų opuncijų – anksčiau išsamiai papasakojome, kokių grybų nereikėtų valgyti ir kaip atskirti valgomus nuo nuodingų.
Baltasis grybas / Mes nuotr.
Šiuo metu vis dar galima rasti ir pievagrybių, nors jų sezono įkarštis šiek tiek ankstesnis. Pievagrybių „medžioklė” visada primena grybautojų lenktynes – ši rūšis labai vertinga.
Dažniausiai baltasis grybas slepiasi samanose ir kerpėse, dažniausiai auga spygliuočių miškuose, taip pat mišriuose miškuose.
Maslyata / depositphotos.com
Maslyata taip pat mėgsta šiltus orus. Dažniausiai jos auga spygliuočių miškuose, nors jų galima rasti ir mišriuose jaunuolynuose, joms patinka kalkingi dirvožemiai.
Yra kelios motiejukų rūšys, tarp jų ir netikrieji. Todėl būkite atsargūs: palaidų grybų, kurie blogai kvepia (ne grybai), yra nepatrauklios išvaizdos, nors išoriškai panašūs į motiejukus, geriau neimti.
- Lenkiški grybai (samaniniai grybai)
Lenkiškas grybas / depositphotos.com
Taip pat dažnai randamas mūsų miškuose: dažniausiai spygliuočių miškuose, rečiau – litistiniuose. Mėgsta smėlingas dirvas, padengtas spygliuočių spygliais.
Pradedantiesiems grybautojams su lenktiniu grybu patariama saugotis – jį galima supainioti su netikruoju lenktiniu grybu. Pagrindinis skirtumas tarp jo ir valgomojo yra rausva apatinės kepurėlės spalva. Taip pat yra nuodingas šėtoninis grybas, panašus į lenkiškąjį – jo kotas rausvas, pereinantis į oranžinę spalvą.
Austrių grybai / depositphotos.com
Dėl panašumo į austres ir švelnaus skonio austrių grybas dažnai dar vadinamas austrių grybu. Nors grybo kepurėlės gali būti ne tik baltos, bet ir rudos spalvos.
Ūmėdės vaisiakūniai dera iki gruodžio mėnesio, auga kekėmis, dažniausiai aptinkami ant beržų, taip pat ant pušų, gluosnių, meilenių lapuočių želdinių.
Lietaus miškų grybai / depositphotos.com
Neįprastai atrodantys grybai nepatyrusiems grybautojams gali pasirodyti nevalgomi. Bet ne – tai grybai-draustinukai. Kaip ir opiata, mėgsta nuvirtusius medžius ir senus kelmus, auga šeimomis atvirose vietose.
- Juodoji opuncija
Juodagrybis / Vikipedija
Neįprastas tamsiai žalsvos spalvos grybas su nedideliu koteliu, paprastai slepiasi po nukritusiais lapais ir auga „šeimomis”.
Apie jį daug diskutuojama, ar jį galima rinkti, ar ne – rinkti galima, tačiau šios rūšies grybai priklauso trečiajai kategorijai, t. y. mažiau vertingi. Žmonės šį grybą dar vadina „juodagrybiu” dėl jo kepurėlės, kuri yra beveik juodos spalvos.
Prieš eidami grybauti patikrinkite prognozę – gausūs trofėjai paprastai renkami po vėsių naktų ir miglotų rytų. Ieškokite pavėsio ir drėgmės – grybai slepiasi ramiose ir pavėsingose vietose, prie medžių. Netingėkite ieškoti po lapais, šakomis ir samanomis – ten slepiasi daug grybų. Ir, kaip jau minėjome, būkite atsargūs: jei nesate tikri dėl grybo valgomumo, geriau palikite jį miške.
