Ryšį tarp to, kas patenka į lėkštę, ir žmonių gyvenimo trukmės darosi sunku ignoruoti.
Skandinavų dieta naudinga organizmui / nuotr. depositphotos.com
Orhuso universiteto mokslininkai patikrino, ar maisto pasirinkimas susijęs su gyvenimo trukme.
Žemės teigimu, Skandinavijos mitybos gairės yra paprastos: jose raginama valgyti mažiau raudonos mėsos ir cukraus. Vietoje to akcentuojami pilno grūdo produktai, ankštinės daržovės, žuvis ir neriebūs pieno produktai.
Siekiama ne griežto ribojimo, o pusiausvyros. Organizmui tinkama mityba turėtų būti naudinga ir aplinkai.
Kaip pažymima leidinyje, būtent šia filosofija buvo grindžiamas docentės Christine Dam ir doktorantės Annos Buck Merch atliktas tyrimas. Jų tyrimu siekta išsiaiškinti, ar šių įpročių besilaikantys žmonės gyvena ilgiau. Daugelį metų kauptais duomenimis pagrįstas atsakymas – taip.
„Mūsų tyrimas rodo, kad vidutinio amžiaus Švedijos vyrų ir moterų, kurie laikosi rekomendacijų, mirtingumas yra 23 proc. mažesnis nei tų, kurie jų nesilaiko, net ir atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip išsilavinimas, pajamos ir fizinis aktyvumas”, – sakė Dam.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad tarp tų, kurie geriausiai laikėsi rekomendacijų, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo mažesnis.
Ši išvada pagrįsta ilgamete patirtimi. Dviejuose dideliuose tyrimuose dalyvavo daugiau kaip 76 000 švedų. Nuo 1997 m. dalyviai teikė informaciją apie tai, ką valgo ir kaip gyvena. Nedaugelis tyrimų per tokį ilgą laikotarpį aprėpia gyvenimo būdo detales.
Lygindama šiuos duomenis Orhuso universiteto komanda galėjo susieti mitybos kokybę su sveikatos rodikliais. Jie nustatė, kad tie, kurie griežtai laikėsi skandinavų rekomendacijų, gyveno ilgiau ir rečiau mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Dėl to šie rezultatai yra ypač svarbūs. Jos rodo, kad pati mityba gali turėti įtakos ne tik socialinei ar ekonominei padėčiai, bet ir sveikatos rezultatams. Ryšį tarp to, kas patenka į lėkštę, ir žmonių gyvenimo trukmės tampa sunku ignoruoti.
Mokslininkai taip pat pastebi, kad maisto pasirinkimas yra svarbus planetai. Beveik 30 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama gaminant ir vartojant maistą.
Prie šios problemos prisideda gyvulininkystė, perteklinis išteklių naudojimas ir maisto švaistymas. Šiaurės šalių rekomendacijose ši problema tiesiogiai sprendžiama skatinant mažesnį poveikį aplinkai darantį maistą.
Daugiau naujienų apie mitybą
Mokslininkai neseniai nustatė, kas vyksta su smegenimis, jei laikotės Viduržemio jūros regiono dietos.
Jie pastebėjo, kad maistas, kurį žmogus valgo, vaidina lemiamą vaidmenį išlaikant protą budrų senstant, o maistingųjų medžiagų turtingos ir lengvai taikomos dietos, tokios kaip Viduržemio jūros regiono dieta, leidžia tai padaryti lengviau.
