Šie įspėjamieji ženklai gali pasireikšti daugelyje porų.
Santykiuose reikėtų siekti pusiausvyros / nuotr. depositphotos.com
Santykiuose dažnai manome, kad viską darome teisingai, todėl nustembame, kai partneris staiga tampa nervingas, pokalbiai virsta ginčais, o švelnumą pakeičia atsiribojimas.
Pasak amerikiečių psichologo Marko Traverso, atsakymas gali slypėti nepastebėtuose įpročiuose, kurie jums yra smulkmenos, tačiau jūsų partnerį jie skaudina. Vienoje „Forbes” skiltyje jis aprašė tris dažniausiai pasitaikančius elgesio būdus, kurie griauna santykius, net jei elgiatės su geriausiais ketinimais.
1. Kaltės perkėlimas ir atsakomybės vengimas
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių spąstų yra momentinis noras apsiginti. Įsivaizduokite, kad buvote suplanavę vakarą praleisti vieni, tačiau atsitiktinai sutikote draugų ir didžiąją laiko dalį praleidote su jais. Jūsų partneris dėl to nusivilia ir tiesiai šviesiai rėžia, o jūs, užuot sustojęs ir pagalvojęs, atsakote: „Nepersistenk. Tai smulkmena. Kodėl tu visada iš to darai didelę problemą?”
Dėl to vietoj dialogo atsiranda konfliktas. Psichologas pataria tokiomis akimirkomis ne gintis bet kokia kaina, o pabandyti pažvelgti į sitiją kito žmogaus akimis. Prieš reaguodami skirkite sau kelias sekundes pagalvoti, ar tikrai galėjote pasielgti blogai.
2. Dvigubi reikalavimų standartai
Kita paslėpta neatidumo forma – tai sitija, kai tikimės, kad partneris pasikeis, bet patys liekame tokie, kokie esame. Pavyzdžiui, manote, kad jis turėtų būti dėmesingesnis, atsisakyti savo įpročių dėl jūsų poreikių. Tačiau patys sakote: „Štai aš esu toks / tokia, ir priimk mane tokį / tokią”.
Tokie dvigubi standartai nepastebimai griauna pasitikėjimą. Iš tikrųjų kiekviena pora yra dviejų kintamųjų lygtis, o pusiausvyra atsiranda tik tada, kai abu nori prisitaikyti. Užduokite sau tokius klausimus:
- Ar esu sąžiningas dėl savo reikalavimų?
- Ar matuoju du kartus: smerkiu jo klaidas ir pateisinu savąsias?
- Ar tikiuosi pokyčių tik iš savo partnerio?
3. Dėmesio sutelkimas į reakciją, o ne į problemos esmę
Ginčuose dažnai girdime ne esmę, o toną. „Tu ir vėl perdedi! Kodėl taip rėkiate?” – sakome atmesdami patį klausimą. Toks elgesys skaudina dvigubai, nes partneris ne tik įsižeidžia, bet ir jaučia, kad į jo skausmą nekreipiama dėmesio. Jei sustotume ir užduotume sau kelis paprastus klausimus, sitija gali pasikeisti:
- Kas konkrečiai jam (jai) tapo skausminga?
- Kodėl jis taip emocionaliai sureagavo?
- Kaip jausčiausi, jei būčiau jo vietoje?
Sage Journals žurnale atliktas tyrimas „Within-Couple Associations Between Communication and Relationship Satisfaction Over Time” įrodo, kad pasitenkinimo santykiais lygis labiau priklauso nuo to, kiek sumažėja neigiamo bendravimo, o ne nuo malonių akimirkų skaičiaus. Taigi, užuot priekaištavus partneriui dėl pernelyg didelių emocijų, geriau atkreipti dėmesį į jo žodžių turinį.
Prisiminkite, anksčiau ekspertai mums sakė, kad visus santykius galima suskirstyti į penkis tipus. Išsiaiškinkite, kuriam iš jų priklauso jūsų santykiai.
