Nikotinas padeda žmogui susikaupti, tačiau jis vis tiek yra stimuliatorius, sukeliantis priklausomybę.
Žurnalistai priminė, kad nikotinas, kuris sukelia rimtą priklausomybę, verčia žmones susikaupti veikdamas smegenis / nuotr. depositphotos.com
Visi žino, kad nikotinas sukelia priklausomybę. Tačiau jis vis dar vartojamas įvairiais pavidalais – nuo cigarečių iki garintuvų ir geriamųjų paketėlių. Ar nikotinas turi kokios nors naudos organizmui, žurnalistai aiškinasi „The Economist” straipsnyje.
Pažymima, kad pats nikotinas yra mažiau kenksmingas nei tabakas, kuriame nikotino yra natūraliai. Tačiau būtent nikotinas yra glaudžiai susijęs su tuo, kodėl rūkaliams nepavyksta mesti rūkyti. Pirma, jie išvengia pagrindinių nikotino vartojimo nutraukimo simptomų – dirglumo ir nerimo. O daugelis sako, kad rūko, norėdami „išlikti susikaupę”. Tai paskatino mokslininkus susimąstyti, ar nikotinas gali tiesiogiai paveikti žmonių gebėjimą mąstyti.
Dar 2010 m. Amerikos Nacionalinio sveikatos instituto mokslininkai apibendrino 41 tyrimo apie nikotino poveikį kognityviniams gebėjimams rezultatus. Jie nustatė, kad nikotino dozė turėjo „reikšmingą teigiamą poveikį” dėmesiui ir atminčiai. Protinė stimuliacija pasireiškia todėl, kad nikotinas yra stimuliatorius. Jis skatina neuronus išskirti smegenų chemines medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais, įskaitant dopaminą, glutamatą, noradrenaliną ir serotoniną. Jie skatina budrumą, mokymąsi, atmintį ir judesių kontrolę.
Smegenų skenavimo tyrimai taip pat rodo, kad nikotino stimuliuojančios savybės didina kraujotaką į smegenų dalis, susijusias su mąstymu, pavyzdžiui, prefrontalinę žievę ir talamą.
„Esant tokiems stipriems naudos įrodymams, kyla pagunda spėlioti, kad nikotinas ar panašūs junginiai gali būti netgi naudingos gydomosios medžiagos”, – rašo autoriai.
2017 m. žurnale „Nature Medicine” paskelbtame tyrime aprašyta, kaip nikotinas pašalino psichikos sutrikimus pelėms, turinčioms geno variantą, susijusį su žmonių šizofrenija. Tai netgi buvo laikoma keliu į naujus gydymo būdus. 2023 m. paskelbtoje apžvalgoje taip pat nustatyta, kad nikotinas pagerino trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį psichikos ligomis sergantiems žmonėms.
Tačiau šis poveikis smegenų chemijai turi ir nerimą keliančią pusę. Gali būti, kad „reguliarus poveikis kritiniais vystymosi laikotarpiais, t. y. įsčiose arba paauglystėje, gali nepalankiai perprogramuoti smegenis”.
Kadangi griežtai tikrinti šiuos dalykus su žmonėmis būtų neetiška, mokslininkai ieško informacijos tyrimuose su gyvūnais, net jei rezultatų negalima tiesiogiai perkelti. Viename tyrime su žiurkėmis mokslininkai nustatė, kad dėl nikotino poveikio paauglystėje gyvūnai vėlesniame amžiuje tapo impulsyvesni ir nesugebėjo atkreipti dėmesio į regimuosius dirgiklius. Kito tyrimo metu nustatyta, kad paauglių žiurkių, vėliau veikiamų nikotinu, elgesys buvo nerimastingas ir depresyvus. Panašūs rezultatai nustatyti ir pelėms, veikiamoms įsčiose.
Ir nikotinas iš tiesų sukelia priklausomybę. Jo stimuliuojamas dopaminas, ypač smegenų srityje, vadinamoje branduoliu, styvina smegenų atlygio tinklą, sukuria malonų pojūtį, kuriam išnykus vėl norisi vartoti nikotiną.
Leidinyje pažymima, kad tarp psichoaktyviųjų narkotikų ši sitija nėra unikali. Autoriai pateikė alkoholio ir kofeino, kurie taip pat gali pakenkti smegenų vystymuisi, tačiau sgusiesiems turi tam tikros naudos, pavyzdį.
Daugiau apie smegenų tyrimus
Prisiminkite, kad neseniai mokslininkams pirmą kartą pavyko sudaryti žinduolių smegenų žemėlapį sprendimų priėmimo proceso metu tiriant pelių elgesį. Jie nustatė, kad priimant sprendimus dalyvauja šimtai smegenų sričių, o ne tik viena ar dvi, kaip manyta anksčiau. Mokslininkai padarė išvadą, kad sprendimų priėmimas yra plačiai paplitęs po visas smegenis ir apima sritis, kurios, kaip anksčiau buvo manoma, šiame procese nedalyvauja.
