Paveikslėlyje pavaizduota juodoji skylė daugumą žmonių klaidina.
Įdomi optinė iliuzija / Koliažas: Mes, nuotrauka depositphotos.com, nuotrauka: Laeng, Nabil ir Kitaoka
Psichologai sukūrė optinę iliuziją, kuri yra tokia galinga, kad gali apgauti net automatines smegenų regos reakcijas. Keista, bet visą efektą patiria tik apie 80 % žmonių, o mokslininkai kol kas neatskleidė šio reiškinio priežasties, rašo Mesas su nuoroda į iflscience.
Yra dar vienas super IQ testas. Per 23 s reikia rasti 3 krepšininkų atvaizdo skirtumus.
Iliuziją sudaro baltas fonas su juodais taškais ir centrine neaiškia juoda dėme. Ilgai žiūrint į šią juodąją dėmę susidaro įspūdis, kad ji pamažu plečiasi.
Juodoji skylė baltame fone – įdomi optinė iliuzija / Laeng, Nabil ir Kitaoka nuotr.
Oslo universiteto Norvegijoje specialistai nustatė, kad „skylės išsiplėtimas” taip įtikina smegenis, kad daugelio žmonių vyzdžiai iš tikrųjų išsiplečia, tarsi akis bandytų įsileisti daugiau šviesos, jei pereitume į tamsią vietą.
Priešingai, jei skylutė buvo spalvota, vyzdžiai susiaurėdavo, tarsi akis prisitaikytų prie ryškios šviesos.
„Skylės plėtimasis yra labai dinamiška iliuzija: centrinės juodosios skylės šešėlio apskritiminė dėmė arba gradientas sukelia pastebimą optinio srauto įspūdį, tarsi stebėtojas judėtų pirmyn į skylę arba tunelį”, – aiškino Oslo universiteto psichologijos profesorius daktaras Bruno Laengas (Bruno Laeng).
Eksperimente dalyvavo penkiasdešimt normalaus regėjimo žmonių. Jų buvo prašoma įvertinti iliuzijos intensyvumą, tuo pat metu buvo stebimi akių judesiai ir mokinių vyzdžių dydžio pokyčiai. Paaiškėjo, kad ne visi dalyviai suvokė iliuziją: apie 14 % nejautė, kad juodoji skylė plečiasi, o 20 % nebuvo tikri dėl spalvotos skylės. Kuo labiau žmonės jautė efektą, tuo labiau pastebimas jų mokinių vyzdžių skersmens pokytis.
Tyrėjai pažymi, kad šis atradimas padeda suprasti, kaip smegenys ir akys reaguoja į regos signalus. Mokiniai reaguoja ne tik į realią šviesą, bet ir į mūsų įsivaizduojamą aplinkos suvokimą.
„Mūsų rezultatai rodo, kad mokinių išsiplėtimo arba susitraukimo refleksas nėra uždaras mechanizmas, kaip duris atidarantis fotoelementas, atsparus bet kokiai kitai informacijai, išskyrus faktinį šviesos kiekį, stimuliuojantį fotoreceptorių. Atvirkščiai, akis prisitaiko prie suvoktos ir net įsivaizduojamos šviesos, o ne tik prie fizinės energijos. Ateities tyrimai gali atskleisti kitų rūšių fiziologinius ar kūno pokyčius, kurie gali „nušviesti”, kaip veikia iliuzijos”, – apibendrino Laengas.
Kiti įdomūs galvosūkiai ir optinės iliuzijos
Mesas taip pat papasakojo apie įdomų rebusą tiems, kurie puikiai mato. Jame per 7 sekundes reikia surasti skaičių 33.
O štai paveikslėlyje su jaukia svetaine per 10 sekundžių reikia surasti 4 skirtumus. Tokią užduotį gali įveikti tik genijus.
Daugiau įdomių naujienų:
Kas yra optinė iliuzija
Optinė (regos) iliuzija – tai regimojo suvokimo klaida, kurią lemia netikslumas arba neadekvatūs regimojo vaizdo nesąmoningo koregavimo procesai, taip pat fizinės priežastys („suplokštėjęs mėnulis”, „sulūžęs šaukštas” vandens stiklinėje), rašoma Vikipedijoje.
Optinių iliuzijų priežastys tiriamos tiek nagrinėjant regos fiziologiją, tiek tiriant regimojo suvokimo psichologiją.
Meniniuose vaizduose tyčinis perspektyvos iškraipymas sukelia ypatingus efektus, geriausiai žinomus iš Maurice’o Escherio darbų.
Optinių iliuzijų kūrimas dažnai buvo Salvadoro Dali darbų tema.
Kai kurios optinės iliuzijos buvo nagrinėjamos geštalto psichologijos rėmuose.
Jei pastebėjote klaidą, paryškinkite reikiamą tekstą ir paspauskite Ctrl+Enter, kad informuotumėte redaktorius.
