Dvi pagrindinės sėjomainos taisyklės padės užauginti gerą daržovių derlių
Sėjomaina – viena iš pagrindinių taisyklių darže / Pxhere nuotr.
Nesvarbu, koks mažas jūsų daržas – viena ar dvi lysvės, ar visas 6 arų plotas – labai svarbu praktikuoti sėjomainą ir kasmet nesodinti tų pačių daržovių toje pačioje vietoje. Kaip rašo „The Spruce”, tam yra dvi pagrindinės priežastys.
Pirma, metai iš metų į tą pačią dirvą sodinant tas pačias daržoves, kenkėjams ir ligoms sudaromos palankios sąlygos jas pulti. O sėjomaina nutraukia šį ciklą, nes atimama galimybė jiems daugintis arba maisto šaltinis.
Antroji priežastis yra ta, kad maistinės medžiagos, kurias kiekviena daržovė pasisavina iš dirvožemio, skiriasi tiek rūšimi, tiek kiekiu. Kasmet toje pačioje vietoje sodinant tuos pačius augalus, dirvožemyje išeikvojamos maisto medžiagų atsargos, atsiranda maisto medžiagų disbalansas, todėl derlius būna menkas. Sėjomaina leidžia dirvožemiui atsinaujinti.
Toliau išvardytos daržovės, kurias kiekvienais metais reikėtų sodinti vis kitoje vietoje.
Viena iš lengviausiai auginamų daržovių yra salotos. Tačiau jos gali žūti, jei metai iš metų jas sodinsite toje pačioje vietoje. Dažnas dirvos grybelis, pažeidžiantis salotas, yra fuzariozė, kuri sukelia salotų vytimą ir šaknų puvimą.
Kiekvienais metais naujos vietos reikia ir visų rūšių kopūstams – baltagūžiams, raudongūžiams, Pekino kopūstams, savojos kopūstams, brokoliams ar gūžiniams kopūstams, visiems jiems kiekvieną pavasarį reikia naujos vietos. Taip sumažinama rizika, kad kopūstai užsikrės grybelinėmis ligomis, pavyzdžiui, šaknų puviniu. Jo sporos patenka į dirvožemį nuo užsikrėtusių augalų ir gali išlikti dirvožemyje 20 metų. Brokoliai taip pat reikalauja daug maisto medžiagų – dar viena gera priežastis keisti jų sodinimo vietą.
Dažniausi kopūstų kenkėjai yra vikšrai, tokie kaip kopūstinis pelėdgalvis, kopūstinis pjūklelis ir kandys, kurie gali peržiemoti augalų liekanose. Kad šie kenkėjai kitais metais negrįžtų, svarbu ne tik rudenį kruopščiai pašalinti lapų liekanas, bet ir dvejus metus iš eilės toje pačioje vietoje nesodinti kopūstų augalų.
Toje pačioje vietoje negalima sodinti ridikėlių. Mat jį veikia paršas, kuris tampa pastebimas tik nuėmus derlių. Kaltininkas – bakterinis patogenas Streptomyces scabies, kuris dirvožemyje išgyvena kelerius metus ir taip pat pažeidžia bulves, burokėlius, batatus, ropes, morkas ir pastarnokus. Jei turite problemų augindami ridikėlius, būtinai venkite sodinti visus šiuos augalus toje pačioje vietoje kuo ilgiau.
Jei toje pačioje vietoje pasodinsite rukolą, ji gali būti užkrėsta blusų vabalais. Šių kenkėjų sgėliai peržiemoja dirvoje ir vėl pasirodo pavasario viduryje ar pabaigoje. Nors galima naudoti kovos su kenkėjais priemones, reikėtų stengtis toje pačioje vietoje nesodinti rukolos ar kitų kryžmažiedžių daržovių (daugelis jų yra jautrios blusoms).
Burokėliai, mangoldai ir špinatai priklauso tai pačiai brukninių šeimai (Chenopodiaceae), todėl šių daržovių niekada negalima sodinti toje pačioje vietoje dvejus metus iš eilės. Šie augalai jautrūs fuzarioziniam vytuliui – dirvoje plintančiam grybui, kuris rūgščiame dirvožemyje gali išsilaikyti 15 ir daugiau metų. Kai augalas užsikrečia, vaistų nėra, todėl geriausia apsauga – laikytis sėjomainos.
Ruduo – geriausias metas sodinti česnakus
Prisiminkite, kad žiemą sodinant česnakus reikia naudoti tinkamas trąšas. Tai – kalio ir fosforo trąšos. Tačiau chloro turinčių trąšų geriau nenaudoti, kad nepakenktumėte augalui. Iš organinių trąšų česnakams geriausiai tinka humusas arba kompostas.
