UkrNTSEM direktoriaus pavaduotojas mokslui Viktoras Komorinas naujienų agentūrai Mes papasakojo apie tai, kaip Juodąją jūrą skalauja Kachovkos hidroelektrinės sprogimo padariniai, kaip karas veikia jos bioritmiką ir kada bus galima visiškai įvertinti padarytos žalos mastą.
Juodoji jūra vadinama gamtos stebuklu, nes gyvybė joje įmanoma tik paviršinėse sferose, kur yra rūgštumas. Juodoji jūra vadinama gamtos stebuklu, nes gyvybė joje įmanoma tik paviršinėse sferose, kur yra rūgštus vanduo.
Rytuose ir vakaruose esantis jūros regionas, kurį riboja Krymo Tarkhankut Mis Tarkhankut Bulgarijos Kaliakra, yra pieno vandens šelfo dalis, kurioje yra sudarytos sąlygos biorūgštiniam vandeniui visas vanduo. Čia, ypač netoli Odesos pakrantės, yra daugelio Juodosios jūros žuvų rūšių maitinimosi bazė ir nerštavietės.
Karas su Rusija padarė didelę žalą Juodosios jūros ištekliams. Ukrainos jūrų ekologijos mokslinio centro direktoriaus pavaduotojas mokslui ir vyresnysis mokslinis bendradarbis Viktoras Komorinas su Mes pasidalijo informacija apie tai, kaip pasikeitė Juodosios jūros ekologija, kaip pasikeitė Juodosios jūros ekosistema dėl didelio masto karo, ar verta joje maudytis ir kokia grėsmė rytinių regionų pakrantėms gali kilti šio amžiaus pabaigoje.
Pone Viktorai, kaip apskritai pasikeitė Juodoji jūra nuo plataus masto invazijos pradžios?
Nuo didelio masto karo pradžios Juodoji jūra patyrė didelį antropogeninį spaudimą. Ypač padidėjo į akvatoriją patenkančių biogeninių medžiagų, tokių kaip azotas, fosforas, nitratai ir kt. Jų kiekis didėja dėl pakrančių infrastruktūros sunaikinimo dėl apšaudymo, užteršto upių…. vandens. Į jūrą taip pat patenka svarbūs metalai, naftos produktai, sprogmenys, įvairios amunicijos fragmentai, laivai, lėktuvai, raketos, bepiločiai orlaiviai – visi, kuriuose yra palne, mastikos, metalų, polimerų ir kt. Dėl to vandens telkinys, kuriame virus gyvybė, praranda produktyvumą, jame daug fitoplanktono (dumblių), dugno vandens balose prasideda hipoksija (rūgštingumo stoka) …. Be to, dėl nuolatinio karinių laivų ir technikos judėjimo pakeliamos dugno nuosėdos, todėl atsiranda antrinė tarša.
Dumblių plitimas Juodojoje jūroje / Larisos Kozovos nuotr.
Ką reiškia antrinė tarša?
Juodosios jūros pusiasalio-vakarinės dalies dugną daugiausia dengia mulčio ir vėžlių mulčio nuosėdos, pakrančių zonose yra pikaso ir vėžlių mulčio, giliau – smulkiai išsibarsčiusio mulčio, kuriame gausu organinių medžiagų…. Kadaise, prieš keliasdešimt metų, dalis taršos nusėdo ant dugno. Taip ji nusėdo ir išliko ten, kol dugno balos buvo „išgręžtos” mechaninėmis priemonėmis (vybukhovyh hviliya, kasyklų plėšymas, laivų eismas). Taip atsiranda antrinė tarša – „plūduriuojanti” masė „permesta” ir toksinai verčia vandenį… Padidėja kalkėtumas, todėl sumažėja šviesos prieinamumas dugno augalams ir dumbliams. Jūrų gyvūnijai tai reiškia gyvenimo sąlygų pablogėjimą, ypač toms rūšims, kurios gyvena arti dugno esančioje zonoje arba kurioms nerštui reikalingas švarus substratas.
Biologai ne kartą teigė, kad tūkstančiai sauvėjų žūsta per Rusijos povandeninių laivų hidrolokatorių chovnivs….
Hidrolokatoriai iš tiesų sukuria didelį akustinį spaudimą, o jis gali dezorientuoti jūrų mergeles ir paveikti jų elgesį. Tačiau teiginys apie „dešimtis tūkstančių” delfinų, kurie žuvo tik dėl hidrolokacinių sistemų veikimo, kol kas nėra moksliškai patvirtintas. Šiuo metu masinis delfinų mirtingumas, kuris buvo pastebėtas 2022-2023 m., siejamas su keliais veiksniais: padidėjusiu triukšmo fonu, gimdymu, tarša, maisto bazės pokyčiais ir galimomis infekcinėmis ligomis.
Taigi, mano nuomone, karas daro kompleksinį poveikį jūros gyventojams. Tai ir padidėjusi akustika, ir vibracija, hvilovi drebėjimas, kuris kelia toksiškas dugno nuosėdas, ir tas pats raketinis kuras, cheminės kovinės medžiagos, kurios taip pat labai toksiškos. Dėl šių poveikių gyvieji organizmai žūsta arba keičiasi jų sankaupų sudėtis. Pavyzdžiui, kai kurie organizmai migruoja, sumažėja jautrių rūšių skaičius, padaugėja infekcinių rūšių – tokių, kurių anksčiau šioje Juodosios jūros dalyje niekada nebuvo. Tokių „atvykėlių” plitimas kelia grėsmę vietos biologinei įvairovei. (invazija, invazinės rūšys, plintančios gamtiniu ar žmogiškuoju būdu, kelia didelę grėsmę tam tikrų ekosistemų florai ir faunai, konkuruoja dėl ekologinės nišos, sukelia vietinių rūšių žūtį – Mes).
Ar žinote apie grėsmę vietinėms žuvų rūšims?
Ne tik žuvims. Kalbame apie krabus, moliuskus ir net visus ekosistemos trofinius lygmenis. Ji (ekosistema, – Mes) laikoma sveika tik esant bioriznomanijai. Jei jo sumažėja, tai rodo pablogėjusią būklę. Ypač susidaro sąlygos, kai išgyvena tik vienas ar keli organizmai, ypač infekciniai, t. y. „atvykėliai”, atkeliavę iš kitų Juodosios jūros dalių arba apskritai iš kitų jūrų. Jie čia pradeda dominuoti, tačiau ilgainiui neišgyvena, nes tai nėra jų aplinka. Tuo pat metu tam tikrų rūšių užimama niša gali būti ne tik nuslopinta, bet ir visiškai prarasta.
Trumpalaikio „atvykėlių” apsistojimo Juodojoje jūroje pavyzdys – juodakakliai tritonai, kurie 2023 m. pradžioje per Kachovkos hidroelektrinės užtvankos pralaužimą čia buvo atvežti su upės vandeniu, tačiau iškart reti gyvūnai ėmė nykti?
Taigi… Per pralaužą masiškai žuvo gėlavandeniai organizmai, kurie buvo pernešti į jūrą… Prie jų prisijungė tie jūros gyvūnai, kurie žuvo dėl sumažėjusio druskingumo dėl didelio upės vandens kiekio. Pavyzdžiui, 2023 m. vasarą per kelis sykius po pidrivu irklavimu netoli Odesos žuvo beveik visos midijos. O juk jos yra natūralūs jūros vandens filtrai ir apskritai jūros būklės rodiklis!
Prie Odesos išmirė beveik visos midijos, kurios yra Juodosios jūros būklės rodiklis / Larisos Kozovos nuotr.
Į Odesos įlanką per Dniepro-Buzkio žiotis pateko milijonai tonų gėlo vandens, molio, organinių liekanų, buitinių ir pramoninių teršalų. Apskritai daug įvairių organinės ir neorganinės kilmės medžiagų – įvairių sandėlių, kvartalų, įmonių, kanalizacijos atliekų, gyvulių skerdimo mišinys …. Be to, yra neįsivaizduojamai daug dugno nuosėdų, tarp kurių yra daug toksiškų, kurios Kachovkos vandens baseine kaupiasi jau dešimtmečius. Visa chlororganinių medžiagų, svarbių metalų, naftoproduktų masė iš pradžių nusėdo upės vandenyje, o vėliau – jūroje.
Tuo metu Odesos užutekis buvo panašus į sustingusią pelkę, kurios paplūdimiuose kvaksėjo rupūžės….
Dėl Kachovkos tragedijos Juodosios jūros rytinėje-vakarinėje dalyje iš karto sumažėjo druskingumas. Dėl to padidėjo nelaimių, sumažėjo vandens skaidrumas…. Vanduo pradėjo žydėti, o 2023 m. vasaros pabaigoje atsirado vadinamasis juodasis potvynis – pakrantėje pasirodė juodas fitoplanktonas.
Ar žinote apie toksiškus juoduosius dumblius?
Taip, tačiau toksiškiems procesams reikia papildomų tyrimų. Tos pačios rūšies dumblių savybės gėlame ir sūriame vandenyje gali skirtis. Pavyzdžiui. Jei karvė atsigers tokio skaidraus vandens (kuriame yra dumblių), ji nugaiš. Nežinia, ar tokia galinga juodojo fitoplanktono jėga sūriame vandenyje išliks.
Ar jūra atsigavo po užtvankos griūties?
Vietiniai pokyčiai vis dar stebimi biocenozėje (biocenozė – istoriškai susiformavusi visų gyvųjų organizmų, gyvenančių tam tikroje teritorijoje, sankaupa – Mes). Ką tai reiškia? Nuo šios dienos, palyginti su 2023 ir 2024 m., Odesos įlankoje stebimas vidutinio druskingumo padidėjimas. Šiuo metu šis rodiklis vis dar toli nuo normos, kuri buvo iki Kachovkos tragedijos….
Kodėl sumažėjęs druskingumas yra pavojingas?
Druskinimas mažina paviršinio vandens poringumą ir gali padidinti stratifikaciją (vandens telkinių susimaišymą dėl vandens kiekio skirtumo – Mes). Kitaip tariant, lengvos, viršutinės vandens sferos (paprastai upių vanduo) nesusimaišo su svarbiomis, apatinėmis – jūros vandeniu. Dėl to rūgštis nepasiekia dugno, dumbliai žūsta. Organinės medžiagos, kurios pūva, krenta į dugną… Ir visa tai yra didelė problema.
Anksčiau toks žydėjimas Odesos paplūdimiuose buvo stebimas rugsėjo pabaigoje-pavasario pradžioje. O dabar, apgriuvus Kachovkos hidroelektrinei, kai tik papučia vėjas iš Dniepro-Buzkojės žiočių, mechanizmas iš karto suveikia. Čia galime daryti analogiją su žmogumi, kuris serga lėtine liga. Atrodo, kad jie buvo išgydyti, bet užtenka truputį pakrutėti – ir liga vėl atsinaujina. Tas pats atsitinka ir su jūra.
Odesos pakrantėje jau keletą savaičių masiškai išmetami dumbliai, žmonės skundžiasi smogu… Tose vietose, kur koncentruojasi šis fitoplanktonas, valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai nustatė per didelį pavojingų, ypač toksiškų medžiagų kiekį… Apskritai, ar įmanoma kovoti su tokiais išmetimais?
Odesoje vasarą dažniausiai stebimi žalieji siūliniai dumbliai (Cladophora, Ulva) ir juodieji dumbliai (Ceramium), rečiau – audros (Ectocarpus). Didelis maistingųjų medžiagų kiekis vandenyje, šiltas oras ir silpna srovė, neleidžianti biomasėms išplaukti į atvirą jūrą. Galima tik kompleksinė kova: biomasės patekimo į akvatoriją mažinimas, mechaninis dumblių pašalinimas iš paplūdimio teritorijos ir tolesnis jų perdirbimas į biodujas, briketus ar kitus naudingus produktus, kaip tai daroma Viduržemio jūros regiono šalyse.
Rugulopteryx okamurae dumbliai taip pat plaka Ispanijos kurortuose, kur valdžios institucijos netgi parengė specialią kovos su jais programą. Ar galima palyginti vikšrus Ispanijoje ir Ukrainoje?
Rugulopteryx okamurae yra invazinis dumblių vikidis, kilęs iš Ramiojo vandenyno. Jie sparčiai auga, naikina vietines rūšis, sukuria dideles biomasės mases, kurios taip pat išmetamos į paplūdimį. Plisdamas šis augalas išskiria toksinus, kurie gali pakenkti jūrų organizmams ir sukelti nemalonų kvapą. Ispanijoje kasdien surenkama dešimtys tonų tokių dumblių… Tuo pat metu bandymai vykdyti biologinę kontrolę, pavyzdžiui, pasitelkiant jūros ežius, buvo mažai sėkmingi.
Kalbant apie palyginimus, rūšių susidarymo mechanizmai yra plius minus tokie patys. Tačiau Viduržemio jūroje skiriasi druskingumas, ekosistemų struktūra ir rūšių įvairovė. Juodojoje jūroje ekosistema jautresnė, nes ji skurdesnė dėl to, kad tik viršutinėje 100 metrų sferoje yra rūgštinė gyvybė, o toliau – iki 2 000 metrų gylyje – vyrauja vandeningi vandenys.
Beje, ar tiesa, kad Juodosios jūros vandens telkiniai gali sprogti dėl karinių veiksmų?
Anksčiau Žemė buvo vien sūrus vanduo. Tik praėjus milijonams metų po planetos sukūrimo joje ėmė rastis rūgštinė gyvybė. Juodoji jūra yra didžiausias pasaulyje vandens telkinys, kuriame nerūgšti zona yra žemiau 70-150 metrų gylio ir yra priverstinai įtvirtinta siriuoju vandeniu (H₂S). Šiose sferose išgyvena tik bakterijos, kurios gyvena prie pat vandens. Todėl Juodąja jūra domisi mokslininkai iš viso pasaulio – jie nori sužinoti, kaip planetoje užgimė gyvybė….
Yra kelios hipotezės, kaip atsirado jūros gelmės. Labiausiai paplitusi yra ta, kad senovėje Juodoji jūra buvo gėlo vandens telkinys, kurį vėliau užliejo sūrus vanduo….
