Kai kurie „mitybos konsultantai” gali tiesiog reklamuoti tam tikrą produktą.
Populiarus mitas, kad soda su medumi ar bulvių sultimis gali išgydyti vėžį / photo depositphotos.com
Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija atkreipė dėmesį į socialiniuose tinkluose plintančius pavojingus klastojimus apie mitybą. Kai kurie iš tokių patarimų yra tiesiog neveiksmingi, o kiti gali tiesiogiai pakenkti sveikatai.
Siekdama padėti vartotojams atskirti tiesą nuo manipuliacijos, ministerija parengė tipinių „raudonųjų vėliavėlių” sąrašą, kontrolinį sąrašą savikontrolei ir patikimų šaltinių sąrašą.
Pavyzdžiui, žmonėms duodami nerealūs pažadai ir žadami „stebuklingi” rezultatai. Specialistai primena: stabiliems sveikatos pokyčiams reikia kompleksinio požiūrio ir laiko. Joks profesionalus mitybos specialistas nežada „minus 20 kg per mėnesį”, nes greitas svorio kritimas daugiausia susijęs su dehidratacija ir raumenų, o ne riebalų netekimu. Dėl to atsiranda maistinių medžiagų trūkumas, medžiagų apykaitos problemos ir greitai atgaunamas svoris.
Atskirą pavojų kelia teiginiai, kad „natūraliomis” priemonėmis galima „išgydyti” sunkias ligas. Pavyzdžiui, populiarus mitas, kad soda ir medus arba bulvių sultys gali išgydyti vėžį. Iš tikrųjų nė vienas iš šių produktų iš tikrųjų nėra vaistas. Priešingai, per didelis sodos vartojimas kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai.
Be to, pasak gydytojų, turėtume „užsimerkti” prieš kategoriškus draudimus, kuriuos siūlo nepatikrinti šaltiniai. Juk tokie absoliutūs teiginiai kaip „niekada niekada” ar „visada reikia” retai kada pasiteisina, nes mityba priklauso nuo individių žmogaus poreikių. Pavyzdys – pieno produktų demonizavimas: mokslinė 52 tyrimų analizė parodė, kad jie nesukelia uždegimo, o priešingai – gali sumažinti jo žymenis.
Panašiai yra ir su veganiškomis dietomis: tinkamai suplanuotos, jos yra gana visavertės. Kalbant apie glitimą – jis pavojingas tik tam tikrą jautrumą jam turintiems žmonėms, o mums visiems kitiems jis nekelia grėsmės. Per didelis cukraus kiekis yra kenksmingas, tačiau saikingai vartojamas jis yra saugus.
Nereikėtų pamiršti, kad už kai kurių „patarimų” gali slypėti paslėpta reklama. Kai „ekspertas” pataria, kad „būtina” gerti detoksikacinę arbatą arba pirkti vitaminą, verta pagalvoti, ar tai iš tiesų yra susirūpinimas sveikata, ar tik bandymas parduoti produktą.
Pavyzdžiui, vitamino B6 reklamos dažnai platinamos be realių medicininių indikacijų. Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad prieš vartojant bet kokius papildus būtina gydytojo konsultacija.
Dar vienas mitas „natūralus = naudingas”. Socialiniuose tinkluose aktyviai skleidžiami jokiais įrodymais nepagrįsti „liaudiški receptai”: svogūnų nuoviras su pienu „nuo visų ligų” arba pelynas, kuris neva „naikina vėžines ląsteles”.
Iš tikrųjų organizmui nereikia „detoksikacijos programų” – už valymąsi atsakingos kepenys, inkstai ir virškinimo sistema. Tikroji „detoksikacija” yra atsikratyti sąskaitų, kurios skatina nesveikas idėjas apie maistą.
Piktnaudžiavimas moksline terminologija. Frazės „insulino šuoliai” arba „toksinai organizme” dažnai vartojamos siekiant įbauginti be jokio konkretumo. Taip pat ir teiginys „tai chemija!”. – iš tiesų visas maistas yra sudarytas iš cheminių junginių.
„Apie vyšnių rinkimą – selektyvius faktus. Dažna manipuliacija – cituoti tik tuos tyrimus, kurie patvirtina norimą poziciją, ir nutylėti kitus. Sveikatos specialistai pažymi, kad toks požiūris gali sukurti skambias, bet iškreiptas antraštes, pavyzdžiui, „šokoladas gydo depresiją”. Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad verta patikrinti, ar pateikiami skirtingi požiūriai ir ar paminėti tyrimo apribojimai.
Be to, reikėtų žinoti apie manipuliavimo ikiklinikiniais eksperimentais galimybę. Bandymų su ląstelėmis ar gyvūnais rezultatų negalima tiesiogiai perkelti žmonėms. Pavyzdys – autofagijos atradimas mielėse, už kurį 2016 m. paskirta Nobelio premija. Kai kurie tinklaraštininkai jį panaudojo kaip argumentą už intervalinį badavimą, nors pats autorius pabrėžė, kad išvados taikomos tik ląstelėms, o ne žmonėms.
Koreliacija ≠ priežastingumas: statistinis ryšys neįrodo, kad vienas reiškinys lemia kitą. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje aptariamas itin apdoroto maisto ir mirtingumo ryšys dažnai pateikiamas kaip įrodytas faktas, nors tai tėra hipotezė.
Ekspertų konsensusas
Jei patarimas prieštarauja daugumos medicinos organizacijų pozicijai, turėtumėte būti atsargūs. Pavyzdžiui, madinga mėsėdžių dieta (visiškas augalinio maisto vengimas) TikTok pristatoma kaip „vaistas nuo visko”, tačiau medikų bendruomenė įspėja, kad ji gali sukelti vitaminų ir skaidulų trūkumą.
Bulvės, dažnai nepelnytai vadinamos „tuščiomis kalorijomis”, iš tikrųjų yra vertingas angliavandenių, ląstelienos ir kalio šaltinis.
Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolinis sąrašas: kaip patikrinti informaciją
Specialistai siūlo patikrinti: kas yra patarimo autorius ir ar jis turi specialųjį išsilavinimą, ar yra nuorodų į mokslinius šaltinius,
ar informacija pagrįsta recenzuojamais tyrimais su žmonėmis ir ar žadami „stebuklingi” rezultatai,
ar skaitydami ją patirsite stiprių emocijų. Taip pat svarbu suprasti, ar skaidriai pateikiama informacija apie reklamą ir komercinius interesus ir ar patarimai atitinka medikų bendruomenės poziciją.
Sveikatos apsaugos ministerija pažymi: sveikos mitybos pagrindas yra subalansuota mityba ir kritinis mąstymas, o ne patarimai iš anoniminių paskyrų.
Primename, mitybos specialistai pasakojo apie žuvies konservų kaulų valgymo saugumą. Toks „delikatesas” turi ir pliusų, ir minusų.
