Mokslininkai atliko eksperimentą su pelėmis.
Po to mokslininkai nustatė ryšį tarp Everesto ir Parkinsono ligos / Vikipedijos nuotr.
Mažai deguonies turinti aplinka, panaši į orą aplink Everesto bazinę stovyklą, gali būti svarbus veiksnys kovojant su Parkinsono liga ir net ją gydant. Taip teigiama naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Neuroscience”, praneša „The Independent”.
Mokslininkai nustatė, kad sutrikus ląsteliniams procesams smegenyse kaupiasi deguonies molekulių perteklius, o tai sukelia Parkinsono ligos simptomus.
„Atrodo, kad deguonies perteklius skatina smegenų ląstelių naikinimą, o tai leidžia manyti, kad deguonies suvartojimo ribojimas gali padėti sulėtinti arba pakeisti ligos simptomus”, – tikina Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai.
Žinoma, kad sergantieji Parkinsono liga kenčia nuo laipsniško neuronų nykimo smegenyse, todėl jie dreba ir jų judesiai sulėtėja. Iš viso šia liga serga daugiau kaip 10 mln. žmonių visame pasaulyje.
„Parkinsono liga sergantys neuronai taip pat linkę kaupti toksiškus baltymų gumulėlius, vadinamus Lewy kūneliais, o kai kurie tyrimai rodo, kad šie gumulėliai trikdo mitochondrijų – ląstelių energijos centrų – veiklą”, – priduriama straipsnyje.
Kai kurie atvejai rodo, kad Parkinsono liga sergantys žmonės gali geriau jaustis dideliame aukštyje.
„Remdamiesi šiais duomenimis, labai susidomėjome hipoksijos poveikiu Parkinsono ligai, – sakė tyrimo autorius Fumito Ichinose.
„Pirmiausia pastebėjome, kad mažas deguonies kiekis gali palengvinti su smegenimis susijusius simptomus sergant kai kuriomis retomis ligomis, turinčiomis įtakos mitochondrijoms, pavyzdžiui, Leigh sindromu ir Friedreicho ataksija….. Todėl kilo klausimas: ar tas pats gali būti taikoma ir dažniau pasitaikančioms neurodegeneracinėms ligoms, tokioms kaip Parkinsono liga?” – pažymėjo kitas tyrimo autorius Vamsi Muta.
Tyrimo metu mokslininkai pelėms sukėlė į Parkinsono ligą panašius simptomus, sušvirkšdami joms α-sinukleino baltymų klasterius, kurie skatina Levi kūnelių susidarymą.
Tada jie suskirstė peles į dvi grupes:
- viena kvėpavo įprastu oru su 21 % deguonies;
- kitas nuolat buvo kamerose, kuriose buvo 11 % deguonies, o tai prilygsta gyvenimui maždaug 4800 metrų aukštyje.
Mokslininkai nustatė, kad praėjus vos trims mėnesiams po α-sinukleino baltymo injekcijų, įprastu oru kvėpuojančių pelių organizme buvo didelis Levi kūnelių kiekis, negyvų neuronų ir rimtų judėjimo sutrikimų.
Priešingai, pelės, kurios buvo laikomos mažo deguonies kiekio sąlygomis, neprarado nė vieno neurono ir neturėjo judėjimo problemų, nepaisant to, kad atsirado Levi kūnelių.
„Rezultatai rodo, kad hipoksija negalėjo sustabdyti Lewy kūnelių susidarymo, tačiau apsaugojo neuronus nuo žalingo šių baltymų gniužulų poveikio. Tyrėjai tikisi, kad šie rezultatai galėtų suteikti naują būdą aiškinti ir gydyti Parkinsono ligą, nedarant poveikio α-sinukleinui ar Levio kūneliams”, – priduria „The Independent”.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad gydymas mažu deguonies kiekiu vis dar veikė net ir tada, kai hipoksija buvo taikoma praėjus šešioms savaitėms po injekcijos, kai simptomai jau buvo pasireiškę.
Mokslininkų teigimu, po šešių savaičių pelių motoriniai įgūdžiai atsistatė, išnyko jų nerimastingas elgesys, o neuronų nykimas smegenyse sustojo.
„Išanalizavę pelių smegenų ląsteles, mokslininkai nustatė, kad Parkinsono ligos simptomus turinčių pelių kai kuriose smegenų dalyse deguonies kiekis buvo daug didesnis nei kontrolinių pelių ir tų, kurios kvėpavo mažai deguonies turinčiu oru. Jie daro prielaidą, kad deguonies perteklius tikriausiai buvo mitochondrijų disfunkcijos pasekmė”, – pabrėžiama medžiagoje.
Mokslininkai paaiškino, kad pažeisti ląstelių energijos centrai negalėjo efektyviai panaudoti deguonies, todėl jo kiekis susikaupė iki kenksmingo lygio.
„Per didelis deguonies kiekis smegenyse pasirodo esąs toksiškas. Sumažindami bendrą deguonies kiekį, atimame šios žalos energijos šaltinį”, – pastebėjo daktaras Muta.
Nors tyrimo rezultatai teikia vilčių, mokslininkai įspėja, kad reikia atlikti daugiau eksperimentų, kol tokius metodus bus galima taikyti Parkinsono ligai gydyti žmonėms.
„Tai gali būti ne visų rūšių neurodegeneracijos vaistas …. tačiau tai galinga koncepcija, kuri gali pakeisti mūsų požiūrį į kai kurių šių ligų gydymą”, – apibendrino daktaras Muta.
Kiti mokslininkų tyrimai
Anksčiau mokslininkai padarė stulbinantį atradimą apie 4 dienų darbo savaitę. Tiksliau, jie nustatė, kad keturios darbo dienos labai pagerina žmogaus savijautą.
„Nustatėme, kad darbuotojų gerovė labai pagerėjo. Įmonėse taip pat padidėjo produktyvumas ir pajamos”, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Wenas Fanas (Wen Fan).
Taip pat pranešta, kad mokslininkai mikrobuose rado ginklą kovai su antibiotikams atspariomis bakterijomis. Pažymima, kad šie mikroorganizmai vadinami archėjomis, o juose rasta medžiagų, kurios potencialiai galėtų išgelbėti žmonių gyvybes.
„Nors per mikroskopą jos panašios į bakterijas, archėjos skiriasi biochemija, ląstelių membranomis ir bendra genetika”, – pažymi tyrimo autoriai.
