Dar viena mokslininkų nustatyta tendencija – jauni žmonės nori mažiau uždirbti, bet ir mažiau dirbti.
Keturių dienų darbo savaitė skatina sveikatą / pxhere.com nuotr.
Atlikus svarbų tyrimą nustatyta, kad darbo savaitės sutrumpinimas iki 4 dienų labai pagerina žmogaus sveikatą.
Bostono koledžo mokslininkai 141 įmonėje JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Kanadoje, Airijoje, Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje stebėjo keturis pagrindinius rodiklius – perdegimą, pasitenkinimą darbu, fizinę ir psichinę sveikatą.
„Nustatėme, kad darbuotojų gerovė gerokai pagerėjo. Įmonėse taip pat padidėjo produktyvumas ir pajamos”, – BBC komentavo pagrindinis tyrimo autorius Venas Fanas (Wen Fan).
Bet jei nauda sveikatai tokia akivaizdi, kodėl žmonės nedirba keturias dienas per savaitę?
Leidinys pateikė pavyzdį, kad Indijoje žmonės dažnai dirba viršvalandžius, kad patenkintų pasaulinę paklausą.
„Tokiose šalyse kaip Kinija, Indija, JAV ir Jungtinė Karalystė ilgas darbo laikas laikomas pasididžiavimo priežastimi”, – sakė Fan.
O Japonijoje neapmokamas antrinis perdirbimas toks paplitęs, kad jam net sugalvotas specialus terminas – karoshi. Leidinys pažymėjo, kad japonai turi taip išvystytą darboholizmą, kad dažnai net nesinaudoja tokiomis teisinėmis lengvatomis kaip motinystės atostogos.
Nepaisant to, Fan mano, kad tokie tyrimai pradeda keisti požiūrį į darbą – net ir tose šalyse, kuriose viršvalandinio darbo tradicijos yra labai stiprios.
Šių metų pradžioje Tokijas pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekiama įvesti keturių dienų darbo savaitę valstybės tarnautojams. Dubajus neseniai pradėjo panašią vasaros iniciatyvą valstybės tarnautojams. Nuo spalio mėn. 67 Pietų Korėjos įmonės pradės eksperimentuoti su 4,5 dienos darbo savaite.
Tačiau darbo ekspertai teigia, kad, priešingai populiariam įsitikinimui, jog 4 dienų darbo savaitė mažina produktyvumą, iš tiesų dažnai būna priešingai.
Fano tyrime darbo našumas iš esmės išliko toks pat, nes įmonės sumažino nenaudingo darbo apimtis. Pavyzdžiui, susitikimus pakeisdavo telefono skambučiai arba trumposios žinutės.
„Svarbiausia ne penkias dienas sutraukti į keturias, o sumažinti švaistymą. Dabar, kai daugelis užduočių automatizuotos naudojant dirbtinį intelektą, gali būti lengviau nustatyti šias neefektyvias užduotis”, – sakė Karen Lowe, 4 dienų darbo savaitę išbandžiusios bendrovės generalinė direktorė.
Keiptauno Stellenbošo universiteto konsultavimo centro direktoriui Čarlui Davidsui (Charl Davids) 4 dienų darbo savaitė buvo gelbėjimosi ratas.
Jis sakė, kad jo komanda, teikianti konsultacinę pagalbą tūkstančiams studentų, buvo ties perdegimo riba. Prieš metus įvedus 4 dienų darbo savaitę, darbuotojai pranešė, kad pagerėjo miegas, padidėjo fizinis aktyvumas ir galimybė užsiimti pomėgiais.
Davidsas mano, kad pagerėjusi darbuotojų savijauta teigiamai paveikė jų darbą: „Jie tapo labiau susikaupę, empatiškesni. Tai tikrai atsispindi geresnėje paslaugų kokybėje”.
Tačiau tokie pokyčiai negali būti taikomi visuotinai. „Svarbų vaidmenį atlieka šalies pramonės struktūra ir išsivystymo etapas, – aiškino Fan.
„Tai gali veikti įvairiuose sektoriuose, tačiau 4 dienų darbo savaitė nėra panacėja ar universalus sprendimas”, – perspėjo akademikas.
Dar viena mokslininkų nustatyta tendencija – jauni žmonės nori gauti mažesnį atlyginimą, bet ir dirbti mažiau. Šiais metais atlikto pasaulinio tyrimo duomenimis, pirmą kartą istorijoje prioritetų sąraše darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra aplenkė atlyginimą:
„Matome augantį jaunosios kartos pasipriešinimą. Jie iš esmės kitaip įsivaizduoja darbo paskirtį ir tai, ko nori iš gyvenimo”, – komentavo Fanas.
Daugiau naujienų apie 4 dienų darbo savaitę
Neseniai Valstybinė užimtumo tarnyba įvertino perėjimo prie 4 dienų darbo savaitės perspektyvas. Ji pažymėjo, kad kol kas 4 darbo dienų savaitė galima tik taikant vietinius susitarimus.
