Šiuolaikinės technologijos pateikė atsakymą į širdies anatomijos klausimą, kurį pirmasis iškėlė Leonardas da Vinčis.
Da Vinčio širdies piešiniai turi šiuolaikinių anatomijos žinių / Mes koliažas, Vikipedijos, depositphotos.com nuotr.
Daugiau nei 500 metų genialiojo Leonardo Da Vinčio širdies piešinių galvosūkis taip ir liko neišspręstas. Paslaptis buvo susijusi su sudėtingu vidinių širdies sienelių raumenų tinklu – trabekulomis. Kaip rašoma žurnale „Indian Defence Review”, tik pastaruoju metu pasiekus pažangos kompiuterinės biologijos ir genetikos srityse, trabekulų funkcija ir reikšmė tapo aiškesnė.
Da Vinčis, prieš pradėdamas tyrinėti jų anatomiją, detaliai nubraižė išsišakojančių medžio pavidalo trabekulų eskizus. Jis padarė prielaidą, kad jos atlieka tam tikrą vaidmenį kraujo apytakoje. Tai suteikė preliminarių žinių apie širdies ir kraujagyslių funkciją, nes šimtmečius trabekulų vaidmuo buvo paslaptis. Žurnale „Nature” paskelbtame tyrime teigiama, kad tik magnetinio rezonanso technologija, fraktalinė analizė ir nauji genetiniai tyrimai atskleidė trabekulų svarbą širdies sveikatai ir gijimui.
Straipsnyje, pavadintame „Miokardo trabekulų vaidmuo širdies funkcijai ir ligoms”, tyrėjai rašo, kad trabekulos vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant širdies funkciją, nes daro įtaką kraujo tekėjimo efektyvumui, o ne yra paprastos embrioninio vystymosi liekanos, kaip manyta anksčiau. Tiesa ta, kad trabekulės susiformuoja ankstyvoje embriono stadijoje, o vėliau aplink jas auga raumenys. Tačiau tolesnė jų funkcija liko neaiški.
Tyrimo metu nustatytas ryšys tarp trabekulų struktūros ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Tyrėjai nustatė, kad tam tikros struktūrinės trabekulų savybės koreliuoja su didesne širdies ligų, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo ir aritmijos, tikimybe. Šio atradimo reikšmė yra ta, kad dabar galima nustatyti genetinį polinkį sirgti širdies ligomis.
Labai svarbi šiam atradimui, pažymima Indian Defence Review, buvo fraktalų teorija, padedanti tirti natūralias savaime panašias struktūras. Ji padėjo tirti trabekulų, kurios yra panašios į medžius ir nuolat šakojasi į vis mažesnes atšakas, struktūrą. Ši išsami sudėtingos trabekulų geometrijos analizė leido mokslininkams atskirti sveikas ir ligotas širdies dalis.
„Šis laimėjimas atvėrė naujas galimybes naudoti kompiuterinius modelius širdies ligoms modeliuoti ir numatyti, kaip įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, genetika ar gyvenimo būdas, gali paveikti širdies sveikatą”, – rašoma straipsnyje.
O supratus genetinį trabekulų pagrindą, būtų galima sukurti tikslingus gydymo būdus, skirtus šioms struktūroms modifikuoti, kad būtų išvengta širdies ligų arba jos būtų gydomos.
Daugiau naujienų apie naujus Da Vinčio piešinių atradimus
Priminsime, kad dantisto dėka mokslininkams pavyko įminti Vitruvijaus žmogaus idealių proporcijų – kvadratu ir apskritimu įrašyto žmogaus atvaizdo – paslaptį. Odontologas perskaitė piešinio aprašymą, kuriame dailininkas rašė, kad žmogus stovi ant išskėstų kojų taip, kad jos sudarytų lygiakraštį trikampį. Ir tada jis suprato, kad kaip žmogaus žandikaulis remiasi lygiakraščiu trikampiu, taip ir visos kitos kūno proporcijos priklauso nuo šios figūros.
