Nors džiaugsmas dėl kito žmogaus sielvarto gali atrodyti keistas, iš tikrųjų tai gana įprasta.
Tamsioji žmogaus emocijų pusė / Koliažas: Mes, nuotr. depositphotos.com
Pagrindiniai atsakymai į klausimus:
- Kodėl džiaugiamės, kai konkurentas nugalimas
- Kas yra „džiaugimasis svetimu sielvartu” ir kodėl tai vyksta
Lyginti save su kitais yra prigimtinė žmogaus savybė. Galime užjausti kito žmogaus sielvartą, bet džiaugtis – visai kas kita. Amerikiečių psichologas Markas Traversas žurnalo „Forbes” straipsnyje pasakoja, kodėl kartais jaučiame džiaugsmą dėl kito nelaimės.
Be to, amerikiečių psichologas Markas Traversas įvardijo tris paprastus kasdienius įpročius, kurie padeda ilgai išlaikyti meilę. Jo nuomone, šie maži, bet svarbūs veiksmai sukuria poroje pasitikėjimo, rūpesčio ir abipusio tobulėjimo atmosferą.
Ką reiškia „džiaugtis kito sielvartu” – schadenfreude fenomenas?
Vokiečių kalboje emocinis pasitenkinimas kito žmogaus nelaime vadinamas Schadenfreude, žodis sudarytas iš Schaden („gailestis”) ir Freude („džiaugsmas”). Pasak Traverso, dažnai tai yra nesąmoningas psichologinis mechanizmas, padedantis mums pasijusti geriau, ypač abejonių dėl savęs akimirkomis.
„Kai lyginame save su kuo nors blogesniu, dažnai jaučiamės geriau. Tai subtilus, kartais nesąmoningas prisitaikymo mechanizmas, ypač abejonių savimi akimirkomis”, – sakė psichologas.
Kodėl kitų žmonių pralaimėjimai kartais padaro mus laimingesnius?
Schadenfreude fenomenas labiausiai pastebimas konkurencinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, galima pajusti palengvėjimą ar net pasitenkinimą, kai kolega, kuris stengiasi patikti vadovybei, staiga blogai pasirodo ir gauna papeikimą.
„Taip yra todėl, kad žmonės turi įgimtą poreikį jaustis geriau dėl savęs ir dažnai geresnį savęs vertinimą gauna lygindami save su kitais, kurie gali būti mažiau laimingi. Todėl žmonės, kurie jaučia, kad jų savigarbai gresia pavojus, dažniau patiria schadenfreude”, – aiškino Traversas.
Pasak eksperto, yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl kartais galime džiaugtis kitų žmonių nelaimingumu.
Kokius poreikius žmogus patenkina, kai mato, kad kažkas kitas yra nelaimingas?
2017 m. atliktame tyrime mokslininkai tikrino, ar šadenfreude jausmas gali patenkinti vieną ar daugiau pagrindinių žmogaus psichologinių poreikių: savigarbos palaikymo, kontrolės jausmo, priklausymo grupei ir savo egzistencijos reikšmingumo suvokimo, ypač kai kam nors pavydime.
Pasak Marko Traverso, stebėdami kitų žmonių nesėkmes ar sunkumus galime laikinai apsisaugoti nuo nepilnavertiškumo jausmo.
„Kai gyvenimas atrodo nekontroliuojamas, matydami kitus, atsidūrusius panašioje ar dar blogesnėje sitijoje, galime į savo išgyvenimus pažvelgti ne kaip į asmenines nesėkmes, o kaip į bendrą žmogišką netvarką. Tai ypač aktu konkurencingesnėse sitijose. Visi norime tikėti, kad mums gyvenime sekasi „gerai”. Jei kas nors kitas jaučiasi blogiau nei mes, tai patvirtina, kad mes neatsiliekame”, – pažymėjo specialistas.
Kitame 2013 m. atliktame tyrime nustatytas ryšys tarp schadenfreude ir tikėjimo teisingu pasauliu. „Tai jo karma”, – sakome. Tačiau jei efemeriško teisingumo jausmas nepasiteisina, žmonės dažniau jaučia pasitenkinimą, kai kitiems nesiseka.
„Taip gali būti todėl, kad jie nori atkurti savo tikėjimą pasaulio teisingumu. Kai žmogus turi tokių įsitikinimų, jis linkęs manyti, kad geri dalykai nutinka geriems žmonėms, o nelaimės ištinka tuos, kurie jų nusipelnė. Jei jie negali padėti aukai, vietoj to gali ją kaltinti arba manyti, kad ji to nusipelnė. Taip jie pateisina ją ištikusią nelaimę”, – sako Traversas.
Kartu psichologė atkreipia dėmesį: tai nebūtinai reiškia, kad nukentėjęs asmuo tikrai nusipelnė bėdos ar yra kaltas dėl savo padėties.
Ar schadenfreude daro mus niekšais?
Ar turėtumėte skubiai paskirti išpažintį, nes tai daro jus „blogu” žmogumi? Nebūtinai. Kaip pabrėžia Traversas, schadenfreude dažnai pasireiškia nesąmoningai, tačiau reikia gebėti prisiimti atsakomybę ir už savo veiksmus, ir už savo šešėlines emocijas.
„Tačiau jei nuolat tikitės kieno nors pralaimėjimo ir aktyviai stengiatės pastatyti tą žmogų į sunkią padėtį, tai gali būti raudona vėliava. Užuot bandę visiškai atsikratyti šio instinkto, pasistenkite jį pastebėti, bet nesuteikite jam pernelyg didelės reikšmės”, – pataria psichologė.
Daugiau psichologijos naujienų – išsamiau
Neseniai amerikiečių psichologas Markas Traversas atskleidė 4 pagrindinius laimingų santykių raktus. Būtent šie raktai sukuria saugumo ir pasitikėjimo jausmą, dėl kurio santykiai išlieka ilgalaikiai.
Jis taip pat paaiškino, kodėl net stiprios poros išsiskiria. Traversas mano, kad giliems santykiams yra vienas labai svarbus įgūdis, kurio mažai kas išmoksta vaikystėje, nors jis yra raktas į stabilią sąjungą.
Daugiau įdomių naujienų:
Apie šaltinį: Forbes
Forbes – amerikiečių verslo žurnalas, įkurtas 1917 m. Nuo 2014 m. jis priklauso Honkonge įsikūrusiai investicinei grupei „Integrated Whale Media Investments”, rašoma Vikipedijoje.
Forbes.com yra „Forbes Digital”, „Forbes Media LLC” padalinio, dalis. Holdingo „Forbes” bendrovei taip pat priklauso dalis „RealClearPolitics”. Kartu šios svetainės kiekvieną mėnesį pasiekia daugiau kaip 27 mln. unikalių lankytojų. Forbes.com veikia su šūkiu „Pagrindinis pasaulio verslo lyderių puslapis” ir 2006 m. buvo pripažinta lankomiausia verslo svetaine pasaulyje.
Forbes.com naudoja „prenumeratorių modelį”, pagal kurį platus „prenumeratorių” tinklas rašo ir skelbia straipsnius tiesiogiai svetainėje.
2020 m. „Forbes” laimėjo „Webby People’s Voice” apdovanojimą verslo tinklaraščio / svetainės kategorijoje.
Jei pastebėjote klaidą, paryškinkite reikiamą tekstą ir paspauskite Ctrl+Enter, kad informuotumėte redakciją.
