Sodininkai, pastebėję tokį reiškinį, turėtų skubiai imtis veiksmų.
Neprinokę obuoliai dėl įvairių priežasčių gali nukristi nuo medžio / koliažas Mes, nuotr. pxhere.com
Daugelis sodininkų, savo sode auginančių vaismedžius, būtent obelis, yra pastebėję, kad kartais su medžiu įvyksta tam tikra metamorfozė. Vaisiai dar nesubrendo, bet jau nukrito, ir dabar jų negalima nei valgyti, nei išsaugoti – tik išmesti. Sužinokite, kodėl nukrenta žali obuoliai ir ką su tuo daryti.
Kodėl obuoliai nukrenta liepą ir rugpjūtį – priežastys
Patyrę sodininkai įvardija keletą veiksnių, galinčių turėti įtakos obuolių kritimui.
Daug papildomų kiaušinėlių
Pirmoji priežastis, kodėl obuoliai nukrenta nuo medžio, yra obelų nesugebėjimas „pamaitinti” savo vaisių. Taip atsitinka, jei yra per daug kiaušinėlių ir medis negali su jais susitvarkyti – jiems trūksta maisto medžiagų ir jie nukrenta. Sodininkai mano, kad šis procesas yra visiškai normalus, savotiška biologinė atranka, jis neturi didelės įtakos derliui ir nėra ko nerimauti. Akivaizdžiausias obuolių kritimo dėl kiaušinėlių pertekliaus požymis – daug mažų vaisių ant žemės.
Veislės ypatumai
Patyrę daržininkai žino, kad ne visos obuolių veislės prinoksta tiesiai ant medžio. Pavyzdžiui, jei sode turite vidutinio ankstyvumo arba žieminę veislę, ji sunoksta tik laikymo metu. Tokie vaisiai skinami, tiesą sakant, žali. Biologine prasme jie jau yra prinokę, tačiau technine prasme – jų dar negalima valgyti. Tik sandėliuke minkštimas taps skanus ir sultingas, ir tai tik po 10 dienų, jei tai vidutinio ankstyvumo veislė. Žieminių veislių teks palaukti mėnesį ar du.
Kenkėjai
Ankstyvo obuolių kritimo kaltininkas gali būti vaisinė kandis – vabzdys, kuris mėgsta ėsti prinokusius obuolius. Vaisiai, kuriuos šis kenkėjas pasirinko savo maistui, supūva iš vidaus. Jie iš karto krinta į akis – ant žievelės matosi nedidelė skylutė, o viduje rasite vikšrą. Norint sustabdyti kenkėjo maitinimąsi, reikia pašalinti visus nukritusius vaisius, o obelų kamieną trisdešimties-keturiasdešimties cm aukštyje apvynioti lipnia juosta, iš viršaus tokią „juostą” apvynioti virve. Tai būtina, kad kenkėjas nepatektų po juosta. Taip pat būtina medį apdoroti bet kokiu preparatu nuo kandžių.
Mineralinių medžiagų trūkumas
Kad medis normaliai vystytųsi, jį reikia laiku tinkamai tręšti. Pačioje vegetacijos pradžioje obelims reikia azoto ir fosforo trąšų. Birželio mėnesį turėjo būti patręšta 2 % nitrofoskos arba superfosfato. Jei persistengsite su azotu, obuoliai tiesiog žaliuos. Sodininkai, kurie nesilaikė šio nurodymo, padėtį gali ištaisyti liepos-rugpjūčio mėnesiais, laiku įterpdami kalio ir fosforo. Pirmosios trąšos reikalingos tik vaisių formavimuisi, o fosforas padės medžiui pasiruošti žiemai.
Staigūs temperatūros pokyčiai
Jei medį paveikė šaltis, obuoliai nukrenta nuo obelų – ką tokiu atveju daryti, ne iš karto aišku. Taip gali atsitikti, jei temperatūra staiga nukrito, o augalas tam nebuvo pasiruošęs, nors dažnai obuoliai krenta dėl vėlyvųjų šalnų. Dėl tokių orų „siurprizų” medyje sutrinka fiziologiniai procesai, o lapamakštės audiniai susiformuoja dar nesubrendus vaisiams. Padėti augalui atsigauti galite naudodami specialius preparatus, skirtus obelims, arba paprasčiausiai apdorodami boro rūgštimi.
Kartais pasitaiko, kad vaisiai nebuvo pažeisti kenkėjų ar ligų, nebuvo temperatūros svyravimų ir nėra papildomų kiaušinėlių. Tuomet neaišku, kodėl obuoliai anksti nukrenta, nes juos perpjovus matyti, kad sėklos rudos, o minkštimo valgyti negalima. Taip atsitinka, jei obelis nepakankamai gausiai laistėte, o lauke karšta. Tuomet augalas, trūkstant vandens, pradeda leisti visas jėgas sėkloms brandinti, o minkštimo nebelieka. Vaisius su prinokusiomis sėklomis tiesiog nukrenta nuo medžio, nes šakelė neatlaiko jo svorio.
Tokiu atveju, ypač esant karštam ir sausam orui, svarbu pradėti tinkamai laistyti medžius. Tai reikėtų daryti likus dviem-trims savaitėms iki obuolių sunokimo. Laiką reikėtų apskaičiuoti individiai – jis priklauso nuo veislės. Jei nėra streso veiksnio – drėgmės trūkumo, medžiui nereikia „stumti” sėklų nokti, ir galiausiai sulauksite normalaus vaisių vystymosi.
