Tokias emocijas žmogus paprastai patiria konkurencinėje aplinkoje.
Toks džiaugsmas gali kilti nesąmoningai / nuotrauka depositphotos.com
Dauguma žmonių natūraliai lygina save su kitais. Kai kitiems nepavyksta, reaguodami į tai galime patirti visą eilę emocijų – nuo užuojautos iki apgailestavimo ir net džiaugsmo. Nors džiaugtis kito sielvartu gali atrodyti keista, tai nėra taip reta, kaip atrodo. Apie tai rašo amerikiečių psichologas Markas Traversas, kuris žurnale „Forbes” paaiškino, kodėl taip nutinka.
„Kai lyginame save su kažkuo, kam blogiau sekasi, dažnai jaučiamės geriau. Tai subtilus, kartais nesąmoningas prisitaikymo mechanizmas, ypač abejonių savimi akimirkomis. Emocinis pasitenkinimas dėl kitų nelaimės vadinamas Schadenfreude – vokiškas žodis, jungiantis Schaden, kuris reiškia „gailestį”, ir Freude, kuris reiškia „džiaugsmą”, – pažymėjo psichologė.
Šis reiškinys dažnai pasitaiko konkurencinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, galite džiaugtis, kai darbuotojas, kuris plūsta jūsų viršininką, blogai dirba ir sulaukia jo papeikimo.
„Taip yra todėl, kad žmonės turi įgimtą poreikį jaustis geriau ir dažnai geresnį savęs vertinimą gauna lygindami save su kitais, kurie gali būti mažiau laimingi. Vadinasi, žmonės, kurie jaučia grėsmę savo savigarbai, yra labiau linkę patirti schadenfreude”, – aiškino Traversas.
Todėl ekspertas nurodė dvi pagrindines priežastis, kodėl galite džiaugtis kitų žmonių nelaimingumu.
„Škodoradostvo” gali padidinti savivertę konkurencinėse sitijose
2017 m. atliktame tyrime mokslininkai tikrino, ar šis jausmas patenkina kurį nors iš šių keturių psichologinių poreikių, t. y. savigarbos, kontrolės, priklausymo ir prasmingos egzistencijos.
„Tyrėjai atliko keturis eksperimentus, visi jie parodė panašius rezultatus: Schadenfreude iš tiesų patenkina mūsų pagrindinį poreikį patvirtinti savo socialinę padėtį lyginant, ypač kai lyginame save su varžovu, kuriam pavydime”, – pabrėžė psichologė.
Traversas pridūrė, kad stebėdami, kaip kažkam kitam nepavyksta ar sunku, galime apsisaugoti nuo menkavertiškumo jausmo, bent jau kurį laiką.
„Kai gyvenimas atrodo nekontroliuojamas, matydami kitus, atsidūrusius panašioje ar dar blogesnėje sitijoje, galime į savo patirtį pažvelgti ne kaip į asmeninę nesėkmę, o kaip į bendrą žmogišką netvarką. Tai ypač aktu konkurencingesnėse sitijose. Visi norime tikėti, kad mums gyvenime sekasi „gerai”. Jei kas nors kitas jaučiasi blogiau už mus, tai patvirtina, kad mes neatsiliekame”, – pastebėjo specialistas.
„Mokinystė gali patvirtinti jūsų tikėjimą teisingu pasauliu
Kitame 2013 m. atliktame tyrime nustatytas dėsningumas tarp „moksliškumo” ir tikėjimo teisingu pasauliu. Kai iškildavo grėsmė žmonių tikėjimui juo, jie patirdavo didžiulį džiaugsmą, kai kas nors kitas nepavykdavo.
„Taip gali būti todėl, kad jie nori atkurti savo tikėjimą teisingu pasauliu. Kai žmogus turi tokius įsitikinimus, jis linkęs manyti, kad geri dalykai nutinka geriems žmonėms, o nelaimės ištinka tuos, kurie jų nusipelnė. Jei jie negali padėti aukai, vietoj to gali ją kaltinti arba manyti, kad ji to nusipelnė. Taip jie pateisina ją ištikusią nelaimę”, – sako Traversas.
Tačiau, pasak psichologės, tai ne visada reiškia, kad auka nusipelnė bausmės arba kad ji yra atsakinga už rezultatą.
Ar tai daro jus blogu žmogumi?
Toks džiaugsmas nepadaro jūsų blogu žmogumi, nes tai dažnai vyksta mums sąmoningai to nesuvokiant, pažymi medžiagos autorius.
„Tačiau jei nuolat tikitės kieno nors pralaimėjimo ir aktyviai stengiatės pastatyti tą žmogų į sunkią padėtį, tai gali būti raudona vėliava. Užuot bandę visiškai atsikratyti šio instinkto, pasistenkite jį pastebėti, bet neteikite jam pernelyg didelės reikšmės”, – pataria psichologė.
Kiti psichologo patarimai
Anksčiau psichologas įvardijo 1 įgūdį, kurio niekas nemoko, kaip tvirtų santykių „paslaptį”. Kalbama apie gebėjimą be baimės stebėti ir priimti partnerio augimą.
„Skamba paprastai. Tačiau ilgalaikiuose santykiuose tai gali būti viena iš emociškai sudėtingiausių patirčių. Augimas paprastai susijęs su pokyčiais, o pokyčiai gali būti suvokiami kaip grėsmingi – ypač jei jie sutrikdo nusistovėjusius vaidmenis ar ritmą, kuriuo esate įpratę pasikliauti”, – sakė Markas Traversas.
Psichologas taip pat įvardijo „pavojingiausias” profesijas, kuriose žmonės dirba ir sukčiauja dažniausiai. Pasak jo, labiausiai paplitusi profesija pasirodė esanti medicina: 23 proc. dirbo gydytojais arba slaugytojais. Tarp vyrų šis skaičius siekė 5 %.
