Pasak specialisto, visuomenėje, kurioje atsiribojimas tapo norma, rūpinimasis tapo beveik radikaliu gestu.
Daugelis žmonių stengiasi atrodyti „šalti” ir atsiriboję – tarsi meilė juos suras / nuotr. depositphotos.com
Amerikiečių psichologas Markas Traversas įvardijo du būdus, kaip „abejingumo epidemija” naikina meilę šiuolaikiniame pasaulyje.
„Įsimylėti ir išlaikyti jausmus ne visada yra lengvas procesas. Santykius ir pasimatymus dažnai lydi nesmagumas ir pažeidžiamumas, tačiau užuot priėmę šias emocijas, daugelis stengiasi atrodyti „šalti” ir atsiriboję – tarsi meilė juos suras pati ir nereikia jokių pastangų. Paprastai tariant, jie nustoja stengtis”, – aiškino jis „Forbes” straipsnyje.
Pasak jo, tai yra dalis reiškinio, kurį psichologai vadina „abejingumo epidemija” – kai emocinis atsiribojimas tampa patrauklus, o rodomas jausmas tampa „gėdingas” ar net „gėdingas”.
„Žmonės rašo žinutes abejingu tonu, ignoruoja pašnekovus, dingsta iš bendravimo, jei jis reikalauja per daug pastangų. Daugelis bijo pasirodyti pernelyg susidomėję. Tačiau toks chroniškas abejingumas, kai niekas nežengia pirmojo žingsnio ir nepripažįsta, kad jam rūpi, ilgainiui sunaikina tikrų santykių potencialą”, – pridūrė psichologė.
Ir tai yra du būdai, kuriais „abejingumo epidemija” tyliai atima iš mūsų sveikos meilės galimybes, įvardijo Traversas:
Ego pirmenybė prieš emocinį artumą. Daugelis išmoko meistriškai slėpti savo vienatvę. Jie elgiasi šaltai, kad atrodytų „paslaptingi”. Jie vengia akių kontakto ir įprasto bendravimo, bijodami pasirodyti susidomėję. Tačiau nuolatinis apsimetinėjimas abejingais turi priešingą poveikį. Tai atstumia žmones ir užkerta kelią tikram bendravimui. 2024 m. Kanados sociologijos apžvalgoje (Canadian Review of Sociology) atliktame tyrime nustatyta, kad lėtinė vienatvė emociškai išsekina.
Neleidžia žmonėms prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Žmonės dažnai nuvertina kito asmens jausmus ir apsimeta, kad aplinkiniai yra „per daug reiklūs”. Jie vengia atvirų pokalbių, nepaaiškina savo veiksmų ir renkasi išsisukinėjimą. Distancijos siekis neleidžia jiems pripažinti savo jausmų ir prisiimti atsakomybės.
„Užmegzti ryšius nėra silpnybė. O pažintys nėra šou. Mes visi turime ribotą laiką šioje planetoje, o švaistyti jį žaidžiant abejingumo žaidimą – tai atimti iš savęs džiaugsmą būti iš tiesų atviram. Taip, kartais skauda. Bet tik taip gimsta tikroji tikrovė. Visuomenėje, kurioje atsiribojimas tapo norma, rūpinimasis tapo beveik radikaliu gestu. Tačiau būtent nuoširdumas yra jūsų šansas tikrajai meilei ir giliam ryšiui”, – pridūrė psichologas.
Prisiminkime, anksčiau psichologas įvardijo tris mažus dalykus, kurie gelbsti meilę ir santykius.
