Kijevo Rusios laikais Černigovas buvo megapolis, kuris savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi daug kartų viršijo viduramžių Paryžių, pabrėžia Galimovas.
/ Koliažas Mesas, nuotrauka: ekrano nuotrauka iš vaizdo įrašo, depositphotos.com
Kas rašoma medžiagoje:
- Černigovo gyventojai viduramžiais
- Kas žinoma apie Černigovo požeminius urvus
- Kokia yra Černigovo istorija
Kijevo Rusios laikais Černigovas buvo ne tik svarbus miestas – tai buvo tikras metropolis, lenkiantis daugelį Europos sostinių. Apie tai „YouTube” vaizdo įraše papasakojo Akimas Galimovas, projekto „Tikroji istorija” įkūrėjas ir „1+1 media” prodiuseris, praneša „2+2”.
Mesas išsiaiškino, kokie buvo didžiausi Kijevo Rusios miestai.
Jei norite daugiau sužinoti apie mažai žinomus istorinius faktus, rekomenduojame mūsų medžiagą: Ukrainos vėliavos paslaptis atskleista: kodėl ji yra mėlynai geltona ir kada pirmą kartą pasirodė.
Kodėl Černigovas yra XI a. metropolis
Pasak jo, Černigovo kunigaikštis turėjo daugiau pavaldinių nei kai kurie Europos valdovai. Nes Černigovas tada buvo tikra metropolija.
Archeologinių kasinėjimų duomenimis, XI a., prieš atvykstant mongolams, Černigove gyveno apie 20 tūkst. žmonių. Tai milžiniškas skaičius, ypač jei palyginsime su to meto didžiausiais Europos miestais.
„Ten, kaip ir daugumoje tuometinės Vakarų Europos miestų, gyveno 5-7 tūkst. žmonių. Vadinasi, įsivaizduokite, kunigaikštiškame Černigove gyveno beveik keturis kartus daugiau žmonių nei Paryžiuje”, – aiškina Galimovas.
Žiūrėkite vaizdo įrašą apie Černigovo istoriją:
Dėl Černigovo viršenybės galėjo varžytis tik Kijevas.
„Todėl Černigovo varžovas buvo tik Kijevas. Rankose turiu XI a. paskutinio ketvirčio kunigaikščio antspaudą, skirtą Sviatoslavui Jaroslavovičiui”, – priduria Galimovas.
Ši konkurencija su Kijevu jaučiama net Černigovo šventose vietose.
„Pasinėrus į tūkstantmetę Černigovo istoriją, visur jaučiama ši konkurencija su Kijevu dėl viršenybės. Jis netgi turi savo požeminius urvus, kaip ir Kijevo-Pečersko lavra. Tačiau, skirtingai nei sostinėje, apie juos žino ne tiek daug žmonių”, – sako jis.
Tokio nežinojimo priežastis – archeologinių atradimų naujumas.
„Galbūt todėl, kad archeologai juos rado palyginti neseniai. Jie buvo visiškai užversti žemėmis”, – pastebi Galimovas.
Jus taip pat gali dominti:
Apie asmenį: Akim Galimov
Akimas Alfadovičius Galimovas – mūsų žurnalistas, scenaristas, autorius, istorinių projektų prodiuseris, „1+1 Media” prodiuseris. Projekte „Tikroji istorija” Akimas Galimovas kuria nedidelius filmukus svarbiomis istorinėmis temomis.
Jei pastebėjote klaidą, paryškinkite reikiamą tekstą ir paspauskite Ctrl+Enter, kad informuotumėte redakciją.
