Ekspertai teigia, kad moksliškai įrodyta, jog kai kurios fizinių pratimų rūšys pailgina gyvenimą.
Reguliarus vaikščiojimas prailgina gyvenimą / Mes koliažas, depositphotos.com nuotr.
Nėra abejonių, kad fiziniai pratimai naudingi sveikatai. Be to, reguliarus tam tikrų pratimų atlikimas gali tiesiogine to žodžio prasme pridėti metų prie jūsų gyvenimo, rašo „Parade”.
Kartu pažymima, kad kai kurios fizinių pratimų rūšys taip pat gali išsekinti organizmą, todėl senatvėje gali atsirasti problemų. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms bėgimas per daug apkrauna kelius, todėl atsiranda sąnarių skausmai.
Fizioterapeutai padėjo išsiaiškinti, kokios treniruotės geriausiai pailgina gyvenimą. Pasak jų, yra viena pratimų rūšis, susijusi su ilgaamžiškumu, ir ją reikėtų atlikti kasdien.
Ėjimas – pratimas Nr. 1
Šiuo požiūriu, teigia fizioterapeutas Leksas Gonzalezas (Lex Gonzalez), nėra nieko geriau už vaikščiojimą. Pirma, jis gerina širdies sveikatą ir kraujotaką. Antra, jis sako, kad vaikščiojimas padeda išsaugoti sveikus sąnarius, nes palaiko jų judrumą, per daug jų neapkraudamas.
Trečioji priežastis, kodėl vaikščiojimas yra svarbus, yra ta, kad jis padeda išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją. Galiausiai, pažymėjo Gonzalezas, vaikščiojimas yra labai prieinamas: jam nereikia specialios įrangos, be to, jis nemokamas.
„Ėjimas yra toks svarbus pratimas vyresnio amžiaus žmonėms, kad jis laikomas šeštuoju gyvybinės veiklos rodikliu”, – sakė daktaras Gonzalezas, patikslindamas, kad kiti rodikliai yra kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimo dažnis, temperatūra ir įsotinimas deguonimi.
Kokie kiti pratimai gerina sveikatą vyresniame amžiuje
Yra ir kitų sveikatą gerinančių pratimų rūšių. Pasak kineziterapeutės Karen K. Westervelt, juos taip pat verta įtraukti į treniruotes, jei norite ilgai ir sveikai gyventi.
„Yra keturios bendrosios pratimų rūšys: jėgos treniruotės, aerobikos arba kardio treniruotės, lankstumo treniruotės ir nervų-raumenų arba pusiausvyros ir (arba) vikrumo treniruotės. Kiekvieną savaitę turėtumėte atlikti visų keturių rūšių pratimus”, – patikino ji.
Pasak jos, turėtumėte užtikrinti, kad kiekvieną savaitę bent 150 minučių atliktumėte vidutinio intensyvumo aerobikos pratimus ir dvi dienas užsiimtumėte jėgos treniruotėmis.
„Vienas iš su amžiumi vykstančių fiziologinių pokyčių yra sarkopenija, arba raumenų masės mažėjimas. Šis procesas pagreitėja, kai gyvenate sėdimą gyvenimo būdą”, – aiškino ji ir pridūrė, kad reguliarios jėgos treniruotės gali padėti to išvengti.
Westerweth pataria bent du kartus per savaitę mankštinti visus pagrindinius raumenis, taip pat treniruoti pusiausvyrą.
„Lygiai taip pat, kaip treniruojame raumenis, kad sustiprėtume, turėtume treniruoti statinę ir dinaminę pusiausvyrą, kad turėtume gerą koordinaciją. Tai ypač svarbu senstant, kad išvengtume kritimų”, – pabrėžė kineziterapeutas.
Gonzalez rekomenduoja taiči ir jogą – dvi fizinės veiklos rūšis, kurios gerina pusiausvyrą ir lankstumą per daug neapkraunant kūno.
Su kokiais pratimais reikia būti atsargiems
Kartu yra keletas pratimų rūšių, su kuriomis turėtumėte būti atsargūs, nes jos labiau apkrauna kūną nei kitos. Prie jų priskiriama intensyvi veikla, pavyzdžiui, ilgų nuotolių bėgimas, sunkių svorių kilnojimas ir pratimai su staigiais, didelio intensyvumo judesiais arba stipriu stuburo pasukimu. Kineziterapeutai įspėjo, kad visi šie pratimai, nors ir naudingi, didina traumų riziką.
Dr. Westerwet pabrėžia, kad bet kokia jūsų pasirinkta mankšta bus naudinga jūsų kūnui, jei ją darysite reguliariai.
„Ir tai gali būti taip paprasta, kaip apsiauti sportbačius ir eiti pasivaikščioti”, – pridūrė ji.
Anksčiau Mes pasakojo, kiek minučių kasdien reikia vaikščioti, kad širdis būtų sveika. Pasak kardiologų, paprastas vaikščiojimas yra vienas galingiausių dalykų, kuriuos galite padaryti savo širdies sveikatai. Pavyzdžiui, ekspertai rekomenduoja bent 150 minučių per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine veikla, į kurią gali įeiti ir vaikščiojimas. Jei vaikštote kasdien, tai reiškia, kad kiekvienas pasivaikščiojimas turėtų trukti apie 21 minutę.
