Pacientai kenčia nuo ūmių žarnyno sutrikimų, odos problemų, o patekęs į kraują gali sukelti rūstų uždegimą.
Pavojingos vibrios nuolat gyvena Juodojoje jūroje / Mes nuotr.
Europa skambina pavojaus varpais dėl Vibrio bakterijų, kurios sparčiai dauginasi šiltame jūros vandenyje. Tuo pat metu, pasak ekologo Vladyslavo Balynskio, pavojingos vibrios nuolat gyvena Juodojoje jūroje, tačiau mūsų piliečiai prie tokių infekcijų yra labiau pripratę.
Kaip rašo DW, vibriozė yra sezoninė vasaros infekcija, bakterijos aktyviai dauginasi populiariuose paplūdimiuose. Vakarų ekspertai teigia, kad yra ryšys tarp vibriono sukeliamų infekcijų ir globalinio atšilimo – bakterijos gerai jaučiasi šiltame mažo druskingumo vandenyje. Tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įspėja, kad karštu oru rizika padidėja.
„Baltijos jūroje vandens paviršiaus temperatūra kyla, o druskingumas mažėja, ir tai, pasak mokslininkų, yra klimato kaitos pasekmė. Kylant vandens temperatūrai, didėja ir Vibrio infekcijų skaičius šiaurės šalyse…”, – rašoma leidinyje.
Žurnalistai rašo: kalbame apie infekciją, kuri gali sukelti sunkių pasekmių, įskaitant mirtį, ypač žmonėms su nusilpusiu imunitetu. Pagrindinės pavojingų bakterijų rūšys yra Vibrio vulnificus, Vibrio parahaemolyticus ir Vibrio alginolyticus, o kai kurios Vibrio infekcijos sukelia nekrotizuojantį fascitą – audinių aplink atvirą žaizdą sunaikinimą. Be to, kai kurios Vibrio vulnificus padermės sukelia sunkias būkles, reikalaujančias intensyvios priežiūros ar net amputacijos.
Jungtinėse Amerikos Valstijose maždaug vienas iš penkių Vibrio vulnificus užsikrėtusių žmonių miršta per dvi dienas, iš viso Amerikoje kasmet dėl Vibrio vulnificus sukeltų ligų suserga apie 80 000 žmonių ir miršta apie 100 žmonių.
Kaip pažymi DW, infekcija į organizmą dažniausiai patenka per virškinimo traktą vartojant žalių arba nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių – austrių, midijų ir kt. Ja taip pat galima užsikrėsti nurijus užteršto jūros vandens, per pažeistą odą ir pan.
Žurnalistai teigia, kad Europoje didžiausia Vibrio koncentracija yra Baltijos jūroje ir kelia grėsmę Danijos, Vokietijos, Suomijos, Estijos, Estijos, Latvijos, Švedijos, Lietuvos, Lenkijos, Lenkijos ir Rusijos pakrančių gyventojams. Bakterijos taip pat aptinkamos Šiaurės jūros pakrantėse – pavojus gresia Nyderlandams ir Belgijai, o Juodojoje jūroje – Rumunijai, Bulgarijai, Turkijai ir yra mūsų šalisi.
„Birželio mėnesį Europos aplinkos agentūra pranešė, kad „dėl pastarojo meto jūrinių karščių Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantėse beprecedentiškai padaugėjo užsikrėtusiųjų vibrioze”. Agentūros skaičiavimais, vidutinė Baltijos jūros paviršiaus temperatūra pakilo nuo mažiau nei 1 ºC 1990 m. iki maždaug 0,5 ºC 2024 m. Kiti tyrimai rodo, kad dėl klimato kaitos padidėjo upių nuotėkis į Baltijos jūrą, o tai mažina vandens druskingumą ir sukuria palankią terpę vibrionams”, – teigia DW.
Kaip Mes paaiškino visuomeninės organizacijos „Green Leaf” vadovas, chemikas, biologas Vladislavas Balinskis, Vibrio apima daugybę vibrionų, iš kurių 12 sukelia tam tikras ligas, tarp jų ir cholerą. Ekologas teigė: „Vibrionai yra labai svarbūs, nes jie sukelia daug problemų:
„Visos Ukrainoje esančios rūšys yra žinomos ir aprašytos. Jos sukelia ūmius žarnyno sutrikimus, odos problemas, o patekusios į kraują gali sukelti rūstų uždegimą. Tačiau tam reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, joms „tinka” nedidelio druskingumo Juodoji jūra, o Viduržemio jūra joms yra per sūri”.
Jis paaiškino, kad europiečiams bakterijų plitimas klimato kaitos sušildytame vandenyje yra savotiška naujiena.
„Tai, kas europiečiams yra „uh-oh”, mums yra įprasta istorija. Tiesiog jūros vandenyje užfiksuotos žarnyno ligos paprastai lieka nepastebėtos ir retai tampa pandeminėmis”, – aiškino Balinskis.
Pasak jo, Vibrio parahaemolyticus – viena iš labiausiai paplitusių patogeninių vibrionų iš susidūrimų Odesos įlankoje – dažnai sukelia žarnyno infekcijas (gastroenteritą). Vienas iš užsikrėtimo būdų, kaip paaiškino specialistas, literatūroje aprašytas per jūros gėrybes, ypač dvigeldžius moliuskus. Užsikrėtę poilsiautojai retai sieja ligą su maudynėmis jūroje ir nesikreipia medicininės pagalbos. Ekologas pabrėžė, kad vienaip ar kitaip negalavimas dažniausiai praeina per kelias dienas.
„Odesos įlankoje žmogui, pirmą kartą atėjusiam į jūrą, kažkuo nesusirgti beveik neįmanoma. Juk turime problemų su nuotekomis, vandens druskingumas taip pat gana mažas, vaikai maudydamiesi prisipildo šio vandens, o paskui viduriuoja, tėvai galvoja, kad vaikas, sakykim, ne tą kažką suvalgė”, – sakė ekologas.
Jo teigimu, Odesoje sitiją ypač gelbsti toks reiškinys kaip upwellingas (vertikalus jūros vandens sluoksnių maišymasis), kurį sukelia nuolatiniai vėjai. Balinskis pabrėžė:
„Jūra aktyviai maišosi, į paviršių kyla šalti sluoksniai – su pastarosios savaitės karščiais vandens temperatūra neviršija plius 16, o tai nesudaro palankių sąlygų patogeninėms vibrijoms plisti.”
Sitija okupuotame Kryme
Kaip rašė Mes, laikinai okupuotame Kryme gerokai patvino unikalus Moynaki ežeras, kuriame yra gydomojo dumblo. Vietos gyventojų teigimu, okupacinė valdžia nekreipia dėmesio į šią problemą, o vanduo jau nuslūgo dešimtimis metrų. Tuo pat metu vadinamieji „turistai” iš Rusijos Federacijos savo automobiliais važinėja prie pat purvo ežero kranto.
