Vidinis sustingimas „elnio reakcija” lemia bandymus prisitaikyti ir bet kokiomis priemonėmis išvengti konflikto.
Psichologas nustatė tris apsauginės reakcijos į traumą, žinomos kaip „varganos reakcijos”, požymius / Pxhere nuotr.
Vadinamoji „elnio reakcija”, kaip apsaugos nuo traumos ir streso priemonė, pradėta diagnozuoti tik neseniai. Ji statoma į vieną gretą su „mušimo-bėgimo-zamrio” triada, apie kurią tikriausiai daugelis yra girdėję. O garsaus psichologo Marko Traverso patarimų, kuriuos jis paskelbė straipsnyje „Forbes”, dėka galite išmokti ne tik atpažinti šią reakciją savyje, bet ir padėti iš jos išsivaduoti.
Jis rašo, kad sudėtingomis aplinkybėmis nervų sistema palaipsniui prisitaiko bandydama grįžti prie saugumo jausmo. Ir laikui bėgant šis išgyvenimo modelis daro įtaką kasdieniam žmogaus elgesiui ir pasireiškia automatinėmis reakcijomis.
Tokios yra reakcijos į traumą – pavyzdžiui, „sustingimas po smūgio”. Tačiau yra ir ketvirta, subtilesnė reakcija – ji vadinama blaškymosi reakcija.
„Kai užstringate šioje traumos reakcijoje, pradedate išgyventi stengdamiesi įtikti žmonėms arba būti pernelyg nuolaidūs, – rašė Traversas.
Jis pažymi, kad kartais tai atrodo kaip geranoriškumas. Tačiau į tai reikia įsigilinti – ir jei tai kyla ne iš natūralaus gerumo ir dosnumo, o iš baimės, tuomet tai yra bailumo reakcija.
Jis išskyrė tris pagrindinius šios reakcijos į stresą bruožus.
Numatytasis atsiprašymas
Jei atsiprašymas tapo įprasta reakcija ir netgi refleksu, tai yra bandymas išlikti nepastebimam, tikintis išsaugoti saugumą. Kasdieniame gyvenime tai gali pasireikšti tuo, kad žmogus atsiprašo prieš išsakydamas mintį ar ko nors prašydamas.
„Nuolatinis atsiprašinėjimas gali suteikti trumpalaikį saugumą ar pritarimą, tačiau jis gali nepastebimai pakenkti tam, kaip kiti (ir jūs pats) suvokia jūsų autoritetą, ribas ir savigarbą”, – pažymima Traverso straipsnyje.
Jis rašo, kad nebūtina visam laikui atsisakyti žodžio „atsiprašau”. Tačiau geriau grąžinti jam tikrąją prasmę, o ne vartoti jį, kad apsisaugotume.
Atsiribojimas nuo savo poreikių
Psichologas teigia, kad nuolatinis dėmesys kitų žmonių poreikiams lemia ryšio su savo poreikiais praradimą. Tokio elgesio požymiai yra frazės „man nesvarbu”, „ką tik pasakysi”, „aš tik noriu, kad visi būtų laimingi”.
„Atrodo, kad tai prisitaikymas ir draugiškumas, tačiau iš tikrųjų tai yra baimė pasirodyti pernelyg įkyriam ar išprovokuoti konfliktą”, – rašo jis.
Galiausiai tai veda prie to, kad žmogus nebejaučia savo troškimų. Jei jo paklausite, ko jis nori, įvyksta pauzė.
Psichologas pataria ryšį su savo poreikiais pradėti nuo paprastų klausimų, kurie padės atkurti ryšį su savo kūnu. Pavyzdžiui, tai gali būti tokie klausimai: „Ką dabar jaučiu?” arba „Ko aš noriu, net jei garsiai to neišsakau?”.
Pxhere nuotr.
Ir jei iš pradžių atsakyti į juos bus sunku ar net nemalonu, laikui bėgant, tikina Markas Traversas, tai padės mums nustoti būti veidrodžiu kitiems ir tapti „aiškesniu savo pačių atspindžiu”. Taip pat suvokti, kad savi jausmai nėra grėsmė ir gali būti gerbiami, kaip ir kitų jausmai.
Konfliktų vengimas bet kokia kaina
Psichologas sako, kad jei mintis, kad ką nors įskaudinsite, kelia jums nerimą, tai yra varganos reakcijos požymis. Kadangi nervų sistema konfliktą vertina kaip grėsmę santykiams, žmogus visais įmanomais būdais stengsis viską užglaistyti.
„Tai gali atrodyti taip, kad išoriškai sutinkate, o viduje nesutinkate, prisiimate kaltę vien tam, kad sumažintumėte įtampą, arba nuolat stebite kitų žmonių nuotaikas, kad nesukeltumėte nemalonumų”, – pažymi jis.
Jis rašo, kad nuolatinis savęs slopinimas gali sukelti tikrą nesaugumo jausmą. Tai taip pat gali pakenkti jūsų nuoširdumui.
Norint pradėti to mokytis, Traversas siūlo pradėti nuo praktikos išlaikyti proto buvimą nedideliais nepatogumo momentais.
„Kiekvieną kartą, kai atsispiriate norui trauktis atgal ar viską švelninti, mokote savo nervų sistemą, kad sąžiningumas ir saugumas gali egzistuoti kartu”, – rašė psichologė.
Laimės technikos
Prisiminkite, kad buvęs „Google” vadovas ir laimės ekspertas Mo Gawdat sukūrė paprastą techniką, kuri padės jums tapti laimingesniems. Jis rekomenduoja skirti sau 90 sekundžių išgyventi problemą ir tada užduoti tris klausimus.
