Karščio bangos tampa vis intensyvesnės ir pavojingesnės sveikatai.
Nesiliaujanti karščio banga Europoje nusinešė tūkstančius gyvybių / Reuters nuotr.
Tarptautinės mokslininkų grupės „World Weather Attribution” atliktas naujas įvertinimas parodė, kad birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Europą užklupusi karščio banga dėl pasaulinio atšilimo poveikio galėjo sukelti gerokai daugiau mirčių.
Kaip rašo laikraštis „The New York Times”, mokslininkai atliko pirmąją operatyvinę analizę, siekdami išsiaiškinti, kaip klimato kaita paveikė mirčių skaičių per karščio bangą. Jie padarė išvadą, kad mirčių skaičius galėjo patrigubėti, palyginti su sitija, jei nebūtų buvę visuotinio atšilimo.
Kadangi oficialūs mirtingumo duomenys bus pateikti tik po kelių mėnesių, mokslininkai rėmėsi istorine informacija apie temperatūrą ir mirtingumą. Analizė apėmė 12 Europos miestų, kiekviename iš jų išskiriant karščiausią penkių dienų laikotarpį nuo birželio 23 d. iki liepos 2 d.
Mokslininkai apskaičiavo, kad iš maždaug 2 300 numatomų su karščiu susijusių mirčių apie 1 500 galima sieti būtent su klimato kaita. Esant sąlygoms be visuotinio atšilimo, mirčių skaičius būtų apie 770. Šie skaičiai neatspindi visos Europos sitijos – jie apima tik tam tikrus miestus, o bendras aukų skaičius visame žemyne tikriausiai yra daug didesnis.
Pranešama, kad dėl klimato kaitos vidutinė temperatūra planetoje jau padidėjo maždaug 1,3 °C, palyginti su ikiindustriniu laikotarpiu. Tuo pat metu 2025 m. Europos miestuose karščio bangos buvo 2-4 laipsniais Celsijaus didesnės, nei būtų buvusios be klimato kaitos. Dėl to karščio bangos tapo ne tik intensyvesnės, bet ir pavojingesnės sveikatai.
„Tokios karščio bangos dažnai vadinamos „tyliaisiais žudikais”. Dauguma mirčių įvyksta namuose arba ligoninėse ir lieka nepastebėtos”, – aiškino tyrimo bendraautorius Garifallos Konstantinoudis.
Nepaisant tyrimo trūkumų, jis leidžia suprasti klimato kaitos keliamos grėsmės mastą.
Karščio bangos, vadinamos „tyliaisiais žudikais”, Europoje kasmet nusineša tūkstančius žmonių gyvybių. Ne išimtis ir šie metai.
Pavyzdžiui, Bolonijoje vidurdienį automobilių stovėjimo aikštelėje liedamas betoną nukrito ir mirė darbininkas. Dar du vyresni nei 60 metų vyrai mirė Sardinijos paplūdimiuose, o Palerme 53 metų moteris mirė nugriuvusi eidama pėsčiomis.
