Toks virusas žmogui perduodamas itin retai.
Vyras pateko į ligoninę po šikšnosparnio įkandimo, tačiau tiksliai nežinoma kada / koliažas Mes, nuotr. depositphotos.com
Naujajame Pietų Velse (Australija) nuo nepagydomo ir „itin reto” viruso, panašaus į pasiutligę, mirė vyras. Juo jis užsikrėtė įkandus šikšnosparniui. Apie tai rašo „The Telegraph”.
Vyras, kuriam buvo apie 50 metų, užsikrėtė Australijos šikšnosparnių lyssavirusu – sukėlėju, kuris siejamas su pasiutlige.
„Tai pirmas patvirtintas žmogaus užsikrėtimo šiuo virusu atvejis Naujajame Pietų Velse ir tik ketvirtas žmogaus užsikrėtimo atvejis nuo 1996 m., kai Australijoje buvo atrastas lyssavirusas”, – priduriama medžiagoje.
Pažymima, kad yra dvi šio patogeno atmainos. Kaip rašo Bat Conservation Trust, iš 19 tūkst. šikšnosparnių, ištirtų nuo 1986 m., tik 59 buvo užsikrėtę Didžiojoje Britanijoje. Nuo tada, kai pradėta registruoti, Britanijoje buvo užregistruoti du žmonių užsikrėtimo atvejai – pirmasis 1902 m., antrasis – po 100 metų Škotijoje. Liga buvo nustatyta žmogui, kuris dirbo su šikšnosparniais.
„Virusas žmonėms perduodamas itin retai. Tačiau, deja, kai žmonėms, kuriuos apdraskė ar įkando infekuotas šikšnosparnis, pasireiškia lyssaviruso simptomai, veiksmingo gydymo nėra”, – aiškino Naujojo Pietų Velso sveikatos apsaugos departamento visuomenės sveikatos direktorė Keira Glasgow.
Lyssaviruso simptomai gali pasireikšti po kelių dienų, mėnesių ar net metų. Ankstyvieji ligos požymiai panašūs į gripo – galvos skausmas, karščiavimas ir nuovargis. Pacientų būklė gali sparčiai blogėti, pasireikšti paralyžius, delyras, traukuliai ir galiausiai mirtis.
„Pasiutligė yra centrinės nervų sistemos liga, labai panaši į tą, kuri gali išsivystyti užsikrėtus ABLV [австралийским лиссавирусом летучих мышей], nors šie du virusai genetiškai skiriasi. ABLV šikšnosparniams pasitaiko retai, tačiau, kai jis pasireiškia, labiau tikėtina, kad šiems šikšnosparniams jis yra simptomų priežastis. Kai užsikrėtusiam individui pasireiškia simptomai, liga dažnai baigiasi mirtimi, nes nėra jokio vaisto”, – pabrėžė Kvynslendo universiteto virusologas daktaras Ianas Makėjus (Dr. Ian Mackay).
Tačiau, kaip ir pasiutligės atveju, nedelsiant pradėjus gydymą po kontakto su šikšnosparniais, galima užkirsti kelią simptomų atsiradimui, o kadangi virusai yra labai panašūs, lyssavirusų infekcijoms gydyti naudojami pasiutligės imunoglobulinai ir pasiutligės vakcinos.
Savo ruožtu Trish Paterson, daugiau kaip 30 metų dirbanti su laukiniais gyvūnais ir vadovaujanti Australijos šikšnosparnių klinikai bei Kvynslando laukinių gyvūnų sužeidimų centrui, pabrėžė, kad nerimą kelia tai, jog vyras, kaip pranešama, kreipėsi į gydytoją, tačiau nežinoma, kaip greitai.
„Jei jam buvo suteiktas gydymas [непосредственно после укуса] ir vis tiek užsikrėtė virusu, tai kelia nerimą”, – pridūrė ji.
Kitos istorijos apie virusus
Anksčiau buvo pranešta, kad nauja pavojingo viruso atmaina sukėlė ligų protrūkius kruiziniuose laivuose. Tai norovirusas, kurio protrūkis sausumoje gali turėti įtakos jūroje užregistruotiems ligos atvejams.
„CDC duomenys rodo, kad nauja dominuojanti padermė dabar yra susijusi su sausumoje užregistruotais noroviruso protrūkiais. Laivai paprastai laikosi sausumoje vykstančių protrūkių, kurie šiuo noroviruso sezonu yra didesni, modelio”, – teigė Ligų kontrolės ir prevencijos centrai.
Taip pat tapo žinoma, kad mokslininkai išbandė naują vaistą nuo Ebolos viruso. Pažymima, kad šis atradimas gali padėti išvengti mirtino viruso protrūkių ateityje. Pažymima, kad Ebolos virusas yra itin pavojingas žmonėms ir primatams, nes sukelia iki 90 proc. užsikrėtusiųjų mirtingumą.
