Papasakosime, kuo mezoterapija ir biorevitalizacija skiriasi ir kaip jos atliekamos.
Svarbu žinoti, kas yra veido mezoterapija / nuotr. depositphotos.com
Šiuolaikinė kosmetologija teikia daugybę paslaugų. Kiekviena moteris gali pati pasirinkti, kas jai puikiai tiks.
Iš gydytojos dermatologės-kosmetologės Olgos Didyk sužinojome, kas yra mezoterapija ir biorevitalizacija ir ką geriau rinktis.
Mezoterapija ir biorevitalizacija – kas tai yra
Pasak specialistės, veido mezoterapija – tai mažų veikliųjų medžiagų (vitaminų, mineralų) dozių injekcijos į dermą arba mezodermą. Mezoterapijos metu naudojama mažytė adata. Ji yra 3-4 milimetrų ilgio ir plauko pločio.
Biorevitalizacija – tai taip pat vaistų įvedimas injekcijomis, tačiau taikant kitokį metodą. Biorevitalizacija taip pat yra vaistų švirkštimas į odą, tačiau kitu būdu.
Dabar populiarūs polinukleotidai, jų veiksmingumas labiau įrodytas.
Kas geriau 40 metų – biorevitalizacija ar mezoterapija
Kaip pažymi kosmetologė, kiekvienas pacientas yra labai individus, todėl procedūros pasirinkimas priklauso nuo to, kokio efekto žmogus nori pasiekti ir kas jam tinka.
„Tačiau apskritai aš labiau palaikau biorevitalizaciją, nes jos veiksmingumas yra kliniškai įrodytas. O dėl mezoterapijos veiksmingumo vis dar vyksta diskusijos tarp gydytojų”, – pridūrė Olga Didyk.
Kaip ji paaiškino, norint atlikti mezoterapiją arba biorevitalizaciją, oda turi būti sveika, toje vietoje, kur bus atliekamos injekcijos, neturi būti jokių pažeidimų. Žmogus taip pat turėtų būti fiziškai sveikas – jis neturėtų sirgti jokiais virusiniais susirgimais, ūmiomis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis.
Mezoterapijos ir biorevitalizacijos indikacijos gali būti šios:
- sausa oda;
- oda tapo labiau išsausėjusi.
Biorevitalizaciją galima rekomenduoti prieš prietaisų procedūras, skirtas odos būklei pagerinti, pavyzdžiui, lazerio procedūras arba prieš vidurinės linijos šveitimą. Ši procedūra taip pat gali būti parengiamasis žingsnis prieš plastinę operaciją.
Olga Didyk pabrėžė, kad ne amžius rodo, kokias procedūras atlikti, o odos būklė. Dvidešimtmetės merginos oda gali būti labai sausa, papilkėjusi, šiurkšti, ir šie požymiai bus indikacijos biorevitalizacijai.
O, pavyzdžiui, 40 metų moteris gali turėti gerą odą – gerai prižiūrėtą, sudrėkintą, todėl jai nereikės biorevitalizacijos. Procedūros nebūtinai turi būti susijusios su amžiumi.
Biorevitalizacija ir mezoterapija – pavojai ir kontraindikacijos
Kosmetologo teigimu, pirmasis pavojus yra nekokybiški ir nesertifikuoti preparatai. Verta rinktis preparatus, kurie yra pripažinti vaistiniais preparatais. Ant preparato taip pat turėtų būti užrašyta, kad jis skirtas injekciniam vartojimui.
„Kiekvienas asmuo turi teisę paprašyti gydytojo ar kosmetologo pateikti švirkščiamojo preparato kokybės sertifikatą. Verta pažymėti, kad rinkoje yra labai nedaug mezoterapijos preparatų, kuriuos iš tikrųjų galima švirkšti. Nes daugeliu atvejų ant buteliukų būna parašyta, kad tai serumai, o jie nėra skirti injekcijoms”, – perspėjo ji.
Kaip pridūrė specialistė, yra daug kosmetologų, kurie tokius mezopreparatus švirkščia (dėl to galimas, įskaitant uždegimą, alerginę reakciją ir net odos nekrozę). Pas mus dabar kosmetologija tapo nekontroliuojama, ja gali užsiimti bet kas, išklausęs kursus, kurie trunka du ar tris mėnesius, ir tada net medicininio išsilavinimo neturintis žmogus gali daryti žmonėms injekcijas. Taip neturėtų būti. Užsienyje viskas reglamentuota – kosmetologija gali užsiimti tik gydytojas.
Yra grupė pacientų, kurie negauna mezoterapijos ir biorevitalizacijos:
- nėščios moterys;
- moterys, maitinančios savo vaikus krūtimi;
- žmonės, sergantys ūmiomis lėtinėmis ligomis;
- onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams;
- žmonėms, turintiems rimtų psichikos sveikatos problemų;
- pacientams, kurie turi odos pažeidimų tose vietose, kur bus atliekamos injekcijos.
Kaip pažymėjo Olga Didyk, mezoterapija ar biorevitalizacija neduos rezultatų, jei bus naudojamas prastos kokybės produktas. Procedūros taip pat gali būti nesėkmingos, jei gydytojas netinkamai atliko injekcijas, pavyzdžiui, ne tinkamu gyliu (vaistas į odą švirkščiamas 2-4 milimetrų gylyje, o kartais ir giliau). Taip pat gali būti blogas rezultatas, jei pacientas nesilaiko priežiūros po procedūros taisyklių, pavyzdžiui, nepasitepa tinkamu kremu nuo saulės.
Kas yra plaukų mezoterapija
Pasak jos, nėra patvirtinta, kad veido mezoterapijos vaistai duoda gerų rezultatų. Jų injekcijos metu oda traumuojama ir dėl to atsinaujina, todėl sunku pasakyti, ar po injekcijų veikė būtent vaistas, ar tiesiog oda taip reagavo į jos traumavimą, todėl jos būklė šiek tiek pagerėjo.
„Kadangi adata yra plona, pacientai iš esmės mezoterapiją gali lengvai toleruoti. Tačiau po procedūros gali atsirasti mėlynių, patinimų ir papulių. Mezoterapijos pliusas yra tas, kad po jos veido oda bus labiau sudrėkinta”, – perspėjo Olga Didyk.
Įprastinė mezoterapija, t. y. procedūra su kosmetiniais mezoterapijos vaistais (vitaminais), plaukų slinkimo atveju gali būti žalinga, žmogui gali atsirasti randinė alopecija, kurią labai sunku gydyti.
Pacientams, turintiems plaukų problemų (pavyzdžiui, androgeninę alopeciją arba randinę alopeciją), gydytojas turėtų atlikti dermatoskopiją, nustatyti, kokio tipo plaukų slinkimas žmogui yra, ir tada paskirti gydymą. Plaukų slinkimas yra ligų grupė, ir būtent gydytojas, o ne kosmetologas turėtų padėti žmogui susidoroti su šia problema.
Plaukų mezoterapija reiškia, kad vaistai švirkščiami į galvos odą mezoterapijos metodu, t. y. injekcijos daromos maža adatėle. Jei naudojami gydytojo paskirti preparatai, kurių poveikis yra įrodytas, žinoma, tokiu atveju teigiamas poveikis bus.
Mezoterapijos metu svarbu, kokį vaistą švirkščiame, nes būtent vaistas lemia poveikį. Yra daug preparatų nuo plaukų slinkimo, kurie skiriami mezoterapijos metodu,
– pridūrė gydytojas.
Biorevitalizacija – privalumai ir trūkumai
Veido biorevitalizacija yra gera procedūra, tačiau ji turi ir trūkumų.
Pasak dermatologo, biorevitalizacijos metu įvesta hialurono rūgštis drėkina odą, todėl ji atrodo labiau švytinti ir sveika. Tačiau ši procedūra nėra veiksminga gydant su amžiumi susijusius pokyčius.
Biorevitalizacijos trūkumas yra tas, kad po procedūros gali likti papulių, kurios ilgai neišnyksta.
„Be to, nepuoselėkite pernelyg didelių vilčių dėl biorevitalizacijos – ji nepašalins gilių raukšlių ir nepadės kovoti su veido odos nusileidimu”, – pridūrė ji.
Kaip dažnai atlikti biorevitalizaciją ir mezoterapiją
Olgos Didyk teigimu, kad mezoterapija duotų kokį nors efektą, reikia atlikti jos kursą, t. y. mažiausiai 4-10 procedūrų su 7-14 dienų pertrauka. Be to, kas 2-3 mėnesius reikia taikyti palaikomąjį gydymą.
Su tuo, kaip dažnai atlikti biorevitalizaciją, viskas paprasčiau. Jos eiga trumpesnė – trys ar keturios procedūros su 2-4 savaičių pertrauka. O palaikomąją procedūrą galima atlikti kas 4-6 mėnesius. Mezoterapijos arba biorevitalizacijos procedūrų skaičius priklauso nuo to, koks preparatas bus naudojamas.
nuoroda
Olga Didyk
Dermatologė-kosmetologė, tinklaraštininkė
Olga Didyk studijavo Ivano-Frankivsko medicinos universitete. Specializacija – sgusiųjų dermatologija, vaikų dermatologija. Darbo patirtis – apie 10 metų.
Per šį laiką užsiėmė ne tik dermatologija, bet ir kosmetologija. Dažniausiai užsiėmė injekcine kosmetologija.
