Nuo 2025 m. liepos 1 d. dalyvauti programoje „Įperkami vaistai” privaloma visoms vaistinėms, sakė ministras.
Viktor Lyashko
Nuo 2025 m. kovo 1 d. iki birželio 1 d. mūsų piliečiai įsigijo daugiau kaip 38 mln. pakuočių vaistų, kurių pardavimo kainą gamintojai sumažino taikydami valstybinį reguliavimą. Bendra pirkimų suma – 3,63 mlrd. grivinų, o pacientai sutaupė daugiau kaip 832 mln. grivinų.
Apie tai pranešė sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško UP.Life skiltyje.
Pasak ministro, kainų sumažinimas tapo įmanomas įgyvendinus Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą, kurį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įteisino vasario 12 d. Tuo metu didžiausi Ukrainos vaistų gamintojai jau buvo pasirašę deklaraciją dėl 100 populiariausių vaistų kainų mažinimo.
„Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama šį sprendimą, ne tik sureguliavo vaistinių antkainius, bet ir įtraukė į dialogą kitas bendroves. Rezultatas – papildomai sumažintos daugiau kaip 200 prekių kainos. Tarp jų – vaistai iš Nacionalinio sąrašo, tiek receptiniai, tiek nereceptiniai. Vidutiniškai kainos buvo sumažintos beveik 20 proc.”, – rašė A. Liaško.
Ministras pažymėjo, kad taupymas kas mėnesį vis didėja, nes vaistų sąrašas plečiamas ir vykdomi susitarimai su gamintojais.
Viktoras Liaško ypatingą dėmesį skyrė programos „Įperkami vaistai” plėtrai. Pasak jo, 2025 m. pirmąjį pusmetį pacientai gavo daugiau kaip 15,4 mln. vaistų pakuočių, o Ukrainos nacionalinė sveikatos tarnyba (NHSU) vaistinėms kompensavo 3,1 mlrd. grivinų. Programa apima platų ligų spektrą – nuo hipertenzijos ir diabeto iki epilepsijos, Parkinsono ligos, paliatyviosios pagalbos ir gydymo po transplantacijos.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. dalyvauti programoje privaloma visoms vaistinėms. Jei jos nesilaikoma, tai yra pagrindas panaikinti licenciją.
Be to, Sveikatos apsaugos ministerija stebi vaistų prieinamumą ligoninėse, kurios veikia pagal Medicinos garantijų programą. Pasak A. Liaško, per tris mėnesius gydymo įstaigos per E-katalogą įsigijo vaistų už daugiau kaip 3,65 mlrd. grivinų.
Kartu ministras atkreipė dėmesį į kai kurių importuojamų vaistų kainų padidėjimą, tačiau pabrėžė, kad tai bendra tendencija makroekonominių svyravimų fone.
„Valstybinio statistikos komiteto duomenimis, 2025 m. balandžio mėn. farmacijos produktų infliacija buvo 13,9 proc. Palyginimui, elektra pabrango 63,6 %, nafta – 30,1 %, duona – 21,8 %”, – sakė jis.
Gegužės mėnesį, NBU duomenimis, farmacijos produktų kainų augimo tempas sulėtėjo stiprėjant grivinai dolerio atžvilgiu.
Viktoras Liaško taip pat sakė, kad Sveikatos apsaugos ministerija baigia formuoti Nacionalinį vaistų kainų katalogą, į kurį jau įtraukti visi vaistai iš Nacionalinio sąrašo. Šiuo metu pridedami receptiniai vaistai. Kainos kataloge formuojamos remiantis referenciniu metodu – vidutinėmis ES šalių vertėmis. Ministro teigimu, pigiausias vaistas pagal veikliąją medžiagą, įrašytas į katalogą, turėtų būti kiekvienoje vaistinėje. Jo kaina automatiškai nurodoma recepte.
„Mes ne tik keičiame taisykles. Kuriame sistemą, kurios centre yra ne farmacijos verslas, o pacientas. Ir tai, mano įsitikinimu, yra teisingas kelias”, – pabrėžė ministras.
Primename, kad 2025 m. vasarį farmacijos reforma perėjo į aktyvią fazę: Sveikatos apsaugos ministerija kartu su gamintojais pristatė vaistų kainų ribojimo mechanizmą. Buvo sumažintos daugiau kaip 300 vaistų kainos, o visos vaistinės nuo liepos 1 d. privalo dirbti pagal programą „Įperkami vaistai”. Vyriausybė taip pat siekia galutinai patvirtinti naują vaistų rinkos reguliavimo modelį – daugiausia dėmesio skiriama skaidrumui, antkainių kontrolei ir pacientų interesų apsaugai.
