Atradimas susijęs su aliejaus sudėtyje esančia oleino rūgštimi.
Aliejuje esanti oleino rūgštis skatina riebalinių ląstelių gamybą / nuotr. depositphotos.com
Alyvuogių aliejuje ir daugelyje kitų aliejų esanti riebalų rūgštis skatina naujų riebalų ląstelių gamybą organizme. Taip susidaro sąlygos, dėl kurių laikui bėgant gali padidėti riebalų atsargos ir nepageidaujamai priaugti svorio. Newatlas rašo apie naujojo tyrimo rezultatus.
Medžiagoje rašoma, kad anksčiau buvo manoma, jog su šia riebalų rūgštimi susijęs svorio didėjimas yra didelio kaloringumo maisto produktų, kuriuose jos yra, pasekmė. Tačiau Oklahomos universiteto mokslininkai kartu su Jeilio ir Niujorko universitetų medicinos mokslininkais neseniai nustatė, kad taip nėra.
Mokslininkai padarė išvadą, kad oleino rūgštis – mononesočioji riebioji rūgštis, kuri, kaip manoma, yra naudinga širdžiai ir cholesteroliui ir yra pagrindinė Viduržemio jūros regiono dietos sudedamoji dalis, – per didelis jos kiekis gali sukelti signalinio baltymo AKT2 perprodukciją ir slopinti reguliuojančio baltymo LXR aktyvumą. Dėl to aktyviai auga riebalinių ląstelių pirmtakų ląstelės, kurios vėliau diferencijuojasi į naujas riebalines ląsteles.
„Žinome, kad nutukimo epidemijos metu pasikeitė žmonių vartojamų riebalų rūšys. Norėjome sužinoti, ar nutukimą lemia tiesiog riebaus maisto persivalgymas, ar vis dėlto konkrečių riebalų rūgščių, sudarančių aliejus, sudėtis”, – Oklahomos universiteto Medicinos koledžo biochemijos ir fiziologijos docentas Maiklas Rudolfas (Michael Rudolph) pasakojo Oklahomos valstijos universiteto spaudai.
Pažymima, kad oleino rūgštis yra pagrindinė alyvuogių aliejaus riebalų medžiaga, jos taip pat yra saulėgrąžų aliejuje, avokadų aliejuje, žemės riešutų aliejuje ir daugelyje gyvulinių riebalų. Kadangi ši rūgštis prailgina aliejų galiojimo laiką, komercinės paskirties produktuose ir greitojo maisto gaminiuose dabar plačiai naudojamos daug oleino turinčios aliejų versijos.
Šiame tyrime pelės buvo šeriamos maistu, kuriame gausu įvairių rūšių riebalų, ypač kiaulienos riebalų, kokosų aliejaus ir pieno riebalų. Iš visų tirtų riebalų rūgščių tik oleino rūgštis styvino riebalinių ląstelių vystymosi mechanizmą organizme, todėl padidėjo adipocitų progenitorinių ląstelių (APC) gamyba ir pagreitėjo jų brendimas į riebalines ląsteles. Tokie pat biologiniai pokyčiai buvo stebimi ir laboratorinėmis sąlygomis izoliuotose žmogaus APC.
Normaliomis sąlygomis šis procesas – adipogenezė – yra natūralus, naudingas ir kontroliuojamas. Kai mūsų esamos riebalų ląstelės prisipildo, jos signalizuoja apie atsarginių ląstelių poreikį. Į šį signalą reaguoja „miegančios” APC, kurios styvėja ir virsta naujomis riebalų ląstelėmis, kad saugiai kauptų energiją. Taip išvengiama atskirų ląstelių perkrovos, dėl kurios jos gali plyšti ir riebalai patekti į kraują, kepenis ir raumenis, o tai gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.
Tačiau mokslininkai nustatė, kad per didelis oleino rūgšties vartojimas „sulaužo” šį apsaugos tinklą, nes skatina pernelyg didelį naujų APC susidarymą ir esamų APC styvėjimą, net kai jų nereikia.
„Riebalų ląsteles galima laikyti armija. Vartojant oleino rūgšties, pirmiausia padidėja „riebalų ląstelių kareivių” skaičius armijoje, todėl atsiranda didesnis gebėjimas kaupti maistinių medžiagų perteklių. Laikui bėgant, jei šių maistinių medžiagų tampa per daug, gali atsirasti nutukimas, kurio nekontroliuojant galima susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba diabetu”, – aiškino Rudolfas.
Be to, tyrimai rodo, kad riebalų ląstelės turi epigenetinę „raumenų atmintį”, o tai reiškia, kad kartą susiformavusios jos neišnyksta numetus svorio, o tik sumažėja, tačiau tokios gali išlikti daugelį metų. Dėl to sunkiau numesti svorio ir lengviau priaugti. Taigi oleino rūgštis, didindama riebalinių ląstelių skaičių ir jų pasirengimą, gali „paruošti” riebalinį audinį tolesniam riebalų kaupimuisi.
„Manau, kad pagrindinė žinia yra ta, kad reikia saikingai vartoti įvairių šaltinių riebalus. Santykinai subalansuotas oleino rūgšties kiekis yra naudingas, tačiau didelis ir ilgalaikis jos kiekis gali būti žalingas. Jei žmogui gresia širdies ligos, didelis oleino rūgšties kiekis gali būti ne pati geriausia idėja”, – pažymėjo Rudolphas.
Anksčiau Mes pasakojo, ar verta kasdien gerti alyvuogių aliejų. Pasirodo, kasdien geriant po šaukštą šio produkto galima pagerinti kraujospūdį, padėti palaikyti sveiką cholesterolio kiekį, išvengti persivalgymo, tapti nuolatiniu antioksidantų šaltiniu, kuris svarbus ligų prevencijai, ir palaikyti žarnyno sveikatą.
