Pirmosiomis gyvenimo dienomis susiformavęs mikrobiomas vėliau gali išgelbėti kūdikį nuo pavojingų plaučių infekcijų.
Mokslininkai padarė stulbinantį atradimą apie mikrobus ir kūdikius / nuotrauka: depositphotos.com
Kai kurios bakterijos, su kuriomis kūdikiai susiduria iškart po gimimo, gali apsaugoti juos nuo pavojingų infekcijų ateityje.
Tokią išvadą padarė Londono universitetinio koledžo ir Sangerio instituto mokslininkai. Įdomu tai, kad ši išvada taikoma tik natūraliai gimusiems kūdikiams. Todėl mokslininkai ketina sukurti atitinkamą terapiją tiems kūdikiams, kurie gimė atliekant cezario pjūvį, rašo BBC.
Taigi mokslininkams pirmą kartą pavyko įrodyti, kad naudingosios bakterijos perpus sumažina mažų vaikų hospitalizavimo riziką sergant plaučių infekcijomis. Mokslininkai tai pavadino stulbinančiu atradimu, kuris padės kurti gydymą, skatinantį naudingųjų bakterijų augimą kūdikiuose.
Mokslininkų teigimu, ankstyvasis kontaktas su mikrobais atlieka lemiamą vaidmenį žmogaus imuninės sistemos vystymuisi.
Mokslininkai tyrė ankstyviausius žmogaus organizmo kolonizavimo bakterijomis, grybeliais ir kitais mikroorganizmais etapus. Jie paėmė 1 082 naujagimių išmatų mėginius pirmąją gyvenimo savaitę. Tada jie atliko didžiulę visų mėginių DNR analizę, kad nustatytų mikrobų tipus organizme ir jų buvimą kiekviename kūdikyje. Po to dvejus metus mokslininkai, naudodamiesi ligoninių medicininiais įrašais, stebėjo šių kūdikių ligas.
Mokslininkai atskleidė, kad bakterija Bifidobacterium longum turi apsauginių savybių. Faktas tas, kad tik 4 proc. kūdikių, per dvejus metus užsikrėtusių šios rūšies bakterijomis, buvo paguldyti į ligonines dėl plaučių infekcijos. Kūdikiai, kurių pirminiame mikrobiome buvo kitų rūšių bakterijų, tris kartus dažniau buvo paguldyti į ligoninę.
Tai pirmieji duomenys, rodantys, kad mikrobiomo formavimasis turi įtakos infekcijos rizikai.
„Tai tikrai fenomenalu. Nuostabu, kad galime tai įrodyti”, – leidiniui komentavo Londono universitetinio koledžo profesorius Naidželas Fildas (Nigel Field).
Pasak profesoriaus Nigelio Fildo, arba pačios bakterijos, arba junginiai, kuriuos jos gamina virškindamos maistą, sąveikauja su imunine sistema „ir daro įtaką tam, kaip imuninė sistema bręsta ir geba atpažinti draugus ir priešus”.
Kitos mokslo naujienos
Anksčiau tapo žinoma, kad prieš 60 mln. metų mūsų protėviai dažniausiai gimdė dvynukus. Mokslininkai pastebėjo, kad primatų virtimo vienaląsčiais laikas sutapo su evoliuciniu smegenų dydžio didėjimu.
