Prieš prausiantis po dušu rekomenduojama palaukti 30-60 minučių po valgio.
Prausimosi po dušu po pietų pasekmės / Koliažas: Mes, nuotr. depositphotos.com
Raktažodis: „Kūryba po dušu” (angl. Key):
- Prausimasis po dušu iškart po valgio kenkia virškinimui
- Dėl to gali atsirasti rėmuo, sunkumas skrandyje ir galvos svaigimas
Dažnai po sočių pietų ar vakarienės žmonės eina tiesiai į vonios kambarį nusiprausti ir atsigaivinti. Tai atrodo nekenksmingas įprotis, tačiau jis gali turėti neigiamų pasekmių virškinimui. Apie tai praneša „Mes” su nuoroda į ispanų gydytojos Saros Marin Berbell, besispecializuojančios mikrobiotos srityje, „Instagram” puslapį.
Taip pat anksčiau pasakojo, kodėl vyresnio amžiaus žmonės eina anksti miegoti ir pabunda pirmi.
Kodėl nereikėtų nusiprausti po dušu iškart po valgio?
Po valgio kraujas aktyviai plūsta į virškinimo organus, kad maistas būtų efektyviai perdirbtas. Šiuo metu virškinimo sistemai reikia daug energijos.
Kita vertus, kai maudomės duše, kraujas plūsta į odą, kad reguliuotų kūno temperatūrą. Dėl to sumažėja kraujo tekėjimas į skrandį, sulėtėja virškinimas ir gali atsirasti rėmuo, sunkumo jausmas, pilvo pūtimas ir net galvos svaigimas.
Tai ypač aktu vasarą, kai organizmas stipriau reaguoja į temperatūros pokyčius. Optimalu po valgio prieš prausiantis po dušu palaukti 30-60 minučių.
2022 m. Harvardo universitete atliktas tyrimas taip pat parodė, kad pilvo pūtimas dažnai atsiranda dėl oro pertekliaus nurijimo, pavyzdžiui, jei žmogus valgo skubėdamas, kalba prie stalo arba persivalgo. Tai skatina dujų susidarymą ir sukelia diskomfortą.
Ko dar nereikėtų daryti iš karto po valgio?
Kad išvengtumėte šių simptomų, turėtumėte būti atidesni savo mitybai: valgyti lėtai, neskubėti, nepersivalgyti ir gerti pakankamai vandens, o ne:
- rūkyti. Po valgio kraujas aktyviai cirkuliuoja virškinamajame trakte, o toksinės medžiagos iš cigarečių tuo metu pasisavinamos greičiau.. Tai didina virškinamojo trakto ligų, opų ir net vėžio riziką.
- Gerkite arbatą arba kavą. Arbatoje yra taninų, kurie blogina geležies ir kitų mikroelementų įsisavinimą. Kava gali skatinti padidėjusį skrandžio rūgšties išsiskyrimą, todėl gali atsirasti rėmuo ir nemalonūs pojūčiai.
- Atsigulkite arba ilsėkitės horizontalioje padėtyje. Tai skatina refliuksą – skrandžio rūgšties veržimąsi į stemplę. Dėl to atsiranda rėmuo, pilvo pūtimas ir sutrinka virškinimas. Tai taip pat gali prisidėti prie svorio augimo.
- Šalto vandens arba ledinių gėrimų gėrimas. Šaltis sukelia skrandžio kraujagyslių susiaurėjimą, todėl sulėtėja virškinimas. Toks poveikis ypač nepageidautinas jautrų skrandį turintiems žmonėms.
Daugiau įdomių naujienų:
Kokios yra virškinimo rūšys?
Virškinimas – mechaninių, cheminių ir biologinių procesų visuma, kurios metu su maistu gaunamos sudėtingos maistinės medžiagos suskaidomos į santykinai paprastus junginius, kuriuos organizmas gali įsisavinti, kaip rašoma Vikipedijoje.
Skiriami trys pagrindiniai virškinimo tipai: viduląstelinis, ekstraląstelinis ir membraninis virškinimas.
Dažniausiai šie tipai yra sujungti viename organizme, todėl užtikrinamas didžiausias virškinimo sistemos efektyvumas.
- Tarpląstelinis virškinimas evoliucijos požiūriu yra seniausias. Jis vyksta ląstelės viduje dėl citoplazmos fermentų hidrolizės arba specialiuose organuose – virškinimo vakuolėse, kurios gali egzistuoti nuolat arba susidaryti dėl fagocitozės ar pinocitozės. Šis virškinimo būdas būdingas visiems vienaląsčiams ir žemesniesiems daugialąsčiams organizmams (pvz., kempinėms). Tarp aukštesniųjų gyvūnų paplitęs kraujo leukocitų fagocitozės procesas, kuris iš esmės yra viduląstelinis virškinimas.
- Ekstraląstelinisarba nuotoliniu būduvirškinimas – tai kraujyje susintetintų fermentų pernešimo į organizmo ekstraląstelinę aplinką procesas. Šiuo atveju sekrecinės ląstelės yra nutolusios nuo ertmių, kuriose iš tikrųjų vyksta virškinimas veikiant virškinimo fermentams (žinduolių seilių liaukos ir kasa). Šis virškinimo tipas būdingas žiediniams, vėžiagyviams, vabzdžiams, galvakojams, chordatams, įskaitant ir kaspinuočius, išskyrus lancetratus. Kai kuriems gyvūnams (ypač vorams) būdingas net ekstrasintestinalinis virškinimas.
- Membraninis arba sienelių virškinimasvirškinimas užima tarpinę padėtį tarp viduląstelinio ir ekstraląstelinio virškinimo. Jis vyksta dėl ląstelių membraninių struktūrų fermentų veikimo. Aukštesniuose gyvūnuose membraninis virškinimas vyksta žarnyno ląstelių mikrovilių membranų paviršiuje ir yra pagrindinis tarpinio ir galutinio virškinimo etapų mechanizmas, užtikrinantis virškinimo ir transportinio virškinimo procesų konvergenciją. Membraninis virškinimas būdingas paukščiams, žinduoliams (įskaitant žmogų), žuvims, apvaliosioms kirmėlėms ir daugeliui bestuburių (vabzdžiams, vėžiagyviams, moliuskams, kirmėlėms).
Jei pastebėjote klaidą, paryškinkite reikiamą tekstą ir paspauskite Ctrl+Enter, kad informuotumėte redaktorius.
