Kava susiaurina kraujagysles, todėl padidėja kraujospūdis, tačiau ar visada ji pavojinga?
Kava gali sukelti laikiną kraujospūdžio padidėjimą / koliažas Mes, nuotr. depositphotos.com
Kavos vartojimas gali sukelti laikiną kraujospūdžio padidėjimą, tačiau jis pasireiškia ne visiems vienodai, o priklauso nuo amžiaus, lyties, kiek laiko geriate kavą. Verywellhealth atliko medicininę apžvalgą šia tema.
Kaip kava veikia organizmą
– Kava yra stimuliatorius. Ji didina smegenų ir nervų sistemos aktyvumą, veikia kraujagysles ir širdį per 0,5-2 valandas po vartojimo.
– Kava patenka į kraujotaką. Patekusi į kraują, kava sąveikauja su hormonais, smegenų receptoriais ir neuromediatoriais.
– Kava sukelia kraujagyslių reakciją. Ji susiaurina arterijas ir venas, todėl padidėja kraujospūdis.
– Kava sukelia reakciją „mušk arba bėk”. Ji padidina širdies ritmą ir kraujospūdį.
Išgėrus kavos sistolinis (viršutinis skaičius) kraujospūdis padidėja 3-14 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) – 4-13 mmHg. Pavyzdžiui, jei jūsų kraujospūdis buvo 120/80, išgėrus kavos jis gali padidėti iki 134/93.
Koks yra kavos poveikis kraujospūdžiui?
– Amžius. Kofeinas labiau veikia jaunesnius žmones nei vyresnius. Vieno tyrimo metu paaugliams kraujospūdis nuolat didėjo labiau nei sgusiesiems.
– Paulas: „Kofeinas yra labai svarbus, nes yra labai svarbus, nes yra labai svarbus, nes yra labai svarbus. Kai kurie tyrimai parodė, kad vyrai kofeiną metabolizuoja greičiau nei moterys. https://www.mdpi.com/2304-8158/10/6/1208
– Kofeino šaltinis. Kavoje yra daugiau kofeino nei juodojoje ar žaliojoje arbatoje.
– Kavos virimo tipai ir būdai. Skirtingų rūšių kavos pupelių stiprumas ir virimo būdai gali skirtis.
– Tolerancija. Maždaug po 15 dienų kasdienio vartojimo kofeino poveikis pradeda silpnėti ir tam pačiam poveikiui pasiekti reikia daugiau kavos.
– Rūkymas. Nikotinas pagreitina medžiagų apykaitą didindamas kofeino poveikį kraujospūdžiui.
– Nėštumas. Nėščios moterys turėtų riboti kofeino vartojimą, nes vaisius negali jo metabolizuoti.
– Širdies ligos. Laikinas kraujospūdžio padidėjimas dėl kofeino gali būti ryškesnis ir pavojingesnis žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ar galite gerti kavą, jei jūsų kraujospūdis aukštas?
Nors kava sukelia trumpalaikį kraujospūdžio padidėjimą, ji nedidina lėtinės hipertenzijos rizikos. Galite vartoti kofeino, jei turite aukštą kraujospūdį, tačiau daug kas priklauso nuo jūsų kraujospūdžio ir nuo to, ar reguliariai geriate kavą.
Jei turite labai aukštą kraujospūdį, atkreipkite dėmesį į kofeino vartojimą. Vieno tyrimo metu vienas ar du papildomi puodeliai kavos per dieną padvigubino širdies ir kraujagyslių ligų, širdies priepuolio ar insulto riziką kavos mėgėjams, turintiems antros ir trečios stadijos hipertenziją. Tyrėjai nepastebėjo tokio poveikio žmonėms, turintiems normalią, padidėjusią ar pirmos stadijos hipertenziją.
Saikingas kavos vartojimas – 1-3 puodeliai per dieną – gali būti naudingas reguliariai kavą geriantiems žmonėms. Atlikus 8780 sgusių 35-74 metų amžiaus brazilų tyrimą nustatyta, kad saikingai kavą geriantiems žmonėms rizika susirgti aukštu kraujospūdžiu yra mažesnė nei tiems, kurie kavos negeria.
Kiek kavos gerti
Gydytojai teigia, kad iki 400 mg kofeino (maždaug trys ar keturi 350 g kavos puodeliai) per dieną yra saugūs sveikiems sgusiems žmonėms. 12-18 metų paaugliams – 100 mg (vienas 350 gramų puodelis), o jaunesniems nei 12 metų – 2,5 mg vienam kūno svorio kilogramui.
Vartojant daugiau kavos nei rekomenduojamas kiekis, tai gali neigiamai paveikti jūsų sveikatą ir sukelti tokius simptomus kaip nerimas, padidėjęs širdies ritmas ir kraujospūdis, galvos skausmas, nereguliarus širdies plakimas, virškinimo sutrikimai, miego sutrikimai ir pykinimas.
Anksčiau Mes pasakojo, kuri arbata sveikesnė – juodoji ar žalioji. Abi jos gaminamos iš to paties augalo – Camellia sinensis, ir nesuklysite pasirinkę bet kurią iš jų, tačiau tarp šių gėrimų yra keletas subtilių skirtumų, kurie gali turėti įtakos jūsų pasirinkimui.
Tiek žaliojoje, tiek juodojoje arbatoje yra flavonoidų, kurie pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, lėtina senėjimą ir saugo nuo daugelio negalavimų, įskaitant širdies ir neurologinius sutrikimus. Tačiau juodojoje arbatoje flavonoidų gali būti daugiau nei žaliojoje. Tuo tarpu žaliosios arbatos gėrimas siejamas su mažesne aukšto kraujospūdžio rizika, palyginti su juodąja arbata. Tiek žaliojoje, tiek juodojoje arbatoje yra kofeino ir aminorūgšties, vadinamos L-teaninu, kuri turi įtakos smegenų sveikatai. Žaliojoje arbatoje paprastai yra šiek tiek daugiau L-teanino.
