Papasakosime apie įvairių rūšių arbatos naudą ir kokias ligas jos padeda gydyti.
Žalioji arbata: nauda ir žala – kraujospūdis / koliažas Mes, nuotr. depositphotos.com
Pasaulyje yra daugybė įvairių gėrimų, tačiau populiariausi jau seniai yra kava ir arbata. Pastarajai dažnai priskiriama daug teigiamų savybių. Mes sužinojo apie juodosios, žaliosios ir žolelių arbatos naudingumą. Taip pat papasakojome, kokia arbata mažina kraujospūdį ir padeda nuo ligų.
Juodoji ir žalioji arbata – nauda ir žala
Dažniausiai rekomendacijose pateikiama žalioji arbata – šio gėrimo nauda jau seniai neginčijama. Pasak dietologės Nadeždos Taras (Samoilenko dietologijos klinika), ji laikoma naudingesne organizmui, nes turi daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, katechinų ir aminorūgščių nei juodoji arbata. Įrodyta, kad katechinai mažina vėžio riziką, taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Kaip nurodė gydytojas, didžiausia žaliosios arbatos nauda yra ta, kad ji pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Ji taip pat gali sulėtinti senėjimo procesus, oda atrodo gaivesnė, gali išlyginti smulkias linijas ir raukšles. Yra tyrimų, kuriuose teigiama, kad dėl žaliosios arbatos gali padidėti darbingumas ir koncentracija, pagerėja atmintis.
Žalą organizmui gali padaryti per didelis žaliosios arbatos vartojimas, jei žmogus serga lėtine hipertenzija, kepenų ar tulžies pūslės ligomis. Atsargiai gėrimą turėtų vartoti tie, kurie jaučia nerimą.
Jei vartojate geležies turinčių vaistų, žaliąją arbatą reikėtų vartoti atsargiai – katechinai blokuoja geležies pasisavinimą.
Žaliosios arbatos pliusas ir kartu minusas yra tai, kad ji pasižymi diuretiniu poveikiu. Jei žmogus turi problemų su inkstais, jie blogai dirba, vartojant šios arbatos bus pažeistas skysčių pertekliaus šalinimas iš organizmo. Diuretinio poveikio privalumas sveikam žmogui yra tas, kad vartodamas žaliąją arbatą jis gali išvalyti inkstus.
Atskirai svarstoma juodoji arbata – taip pat reikėtų atsižvelgti į šio gėrimo naudą. Kaip sakė gydytojas, arbatos lapuose yra daug antioksidantų. Kartu juodojoje arbatoje yra katechinų, kurie padeda sumažinti širdies ligų riziką. Puodelyje juodosios arbatos yra apie 200 mg flavonoidų. Šie polifenoliai teigiamai veikia organizmo sveikatą ir padeda išvengti šių ligų:
- cukrinio diabeto;
- aterosklerozė;
- hipertenzija;
- onkologinės ligos.
Juodojoje arbatoje yra taninų, dėl kurių ji, be kita ko, pasižymi lengvu diuretiniu poveikiu ir palaiko žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Arbatos lapuose yra fluorido, kuris padeda išvengti dantų ėduonies, tačiau jei geriate daug arbatos, ji gali patamsinti dantų emalį. Juodojoje arbatoje taip pat yra kalio, nikelio, fosforo, vario, geležies, mangano, jodo ir kt. Šis gėrimas leidžia prireikus pralinksminti, nesukelia priklausomybės ir veikia švelniau nei kava.
Tačiau juodosios arbatos žala yra ta, kad ji gali sukelti pervargimą ir nerimą, lėtina geležies įsisavinimą ir reguliariai vartojant šį gėrimą gali išprovokuoti mažakraujystę.
Juodoji arbata tampa dar sveikesnė dėl bergamočių. Bergamotei priskiriamos šios savybės:
- medžiagų apykaitos procesų gerinimas;
- pagerėjo atmintis;
- sumažėjo bendras uždegimo lygis;
- energingumas.
Juodojoje arbatoje su bergamotėmis yra apie 50 mg kofeino, todėl jos dideliais kiekiais neturėtų vartoti maži vaikai, nėščios ir krūtimi maitinančios moterys. Apskritai kontraindikacijos gerti šį gėrimą yra tokios pat kaip ir geriant įprastą juodąją arbatą.
nuoroda
Nadežda Taras
Gydytoja dietologė, bendrosios praktikos gydytoja – šeimos medicinos gydytoja
Nadežda turi 6 metų medicininio darbo patirtį. Ji vadovauja šioms sritims: kūno masės ir trūkumo būklių korekcija parenkant vaistus ir maisto papildus; širdies ir kraujagyslių ligų bei vidaus organų sutrikimų profilaktika; individios mitybos sudarymas ir medžiagų apykaitos sutrikimų korekcija: atsparumas insulinui, prediabetas, cukrinis diabetas, riebalinė hepatozė, podagra, feritinas.
Žolelių arbata – nauda
Mitybos gydytoja, endokrinologė, terapeutė, vidaus ligų specialistė Tatjana Georgitsa (Samoilenko mitybos medicinos klinika) papasakojo, kodėl verta gerti šias arbatas.
„Žolelių arbatos – tai įvairių augalų dalių – lapų, žiedų, šaknų, žievės – užpilai, išskyrus pačius arbatos lapus (Camellia sinensis). Tai gali būti gerai žinomų augalų, tokių kaip ramunėlės, mėtos ar liepos, arba mažiau populiarių, pavyzdžiui, artišokų ar rozmarinų. Daugumoje šių gėrimų nėra kofeino (išskyrus yerba mate ir ganą), todėl jie yra puiki alternatyva klasikinei arbatai ar kavai”, – sakė terapeutė.
Pagrindinė vaistažolių arbatų vertė slypi dideliame polifenolių – biologiškai aktyvių medžiagų, padedančių mažinti lėtinį uždegimą, palaikančių širdies ir kraujagyslių sveikatą ir net gerinančių nervų sistemos ir smegenų veiklą, – kiekyje.
Taip pat yra vaistažolių arbata, skirta žarnyno veiklai normalizuoti. Ji sako, kad ramunėlės ir imbieras padeda mažinti pilvo pūtimą, pykinimą ir spazmus. Kitos vaistažolės, pavyzdžiui, melisos, pipirmėtės ar ramunėlės, gali turėti lengvą raminamąjį poveikį, padėti sumažinti nerimą, pagerinti užmigimą ir bendrą miego kokybę.
Taip pat tarp žolelių yra turinčių tonizuojamąjį, šlapimą varantį ar tulžies pūslę varantį poveikį. Kai kurios iš jų gali didinti kraujospūdį (pvz., rozmarinas), o kitos, priešingai, pasižymi hipotenziniu poveikiu (gudobelė, motiejukas).
Terapeutas įspėja, kad jautriems žmonėms vaistažolių arbatos gali sukelti alergines reakcijas – niežulį, odos paraudimą, patinimą.
„Vaistažolių arbatos pasižymi farmakologiniu aktyvumu, todėl ilgai vartojant ar vartojant dideles dozes gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis, įskaitant kepenų ar inkstų pažeidimus. Pavyzdžiui, per dažnas cinamono (konkrečiai kasijos) vartojimas gali pakenkti kepenims. Jį reikėtų vartoti nedideliais kiekiais”, – rekomendacijomis dalijosi Tatjana Georgica.
Didelės vaistažolių, pavyzdžiui, komos, gysločio, saldymedžio, pelyno ir kai kurių kinų augalų, dozės taip pat gali turėti neigiamos įtakos vidaus organų veiklai. Šių arbatų nerekomenduojama gerti kasdien.
Tokių augalų, kaip ramunėlės, melisos ir pipirmėtės, arbatos gali būti vartojamos kasdien. Vis dėlto turėtumėte atsargiai vertinti mišinius, kurių sudėtyje yra daug komponentų, taip pat kiniškus ir ajurvedinius gėrimus – jų poveikį gali būti sunku nuspėti.
Pasak gydytojo, kai kurios vaistažolių arbatos gali sąveikauti su vaistais. Pavyzdžiui, jonažolė gali sumažinti daugelio vaistų, ypač geriamųjų kontraceptikų, aktyvumą. Dėl to gali sumažėti jų veiksmingumas, įskaitant neplanuoto nėštumo riziką.
Kai kurios arbatos taip pat gali turėti įtakos kraujo krešėjimui, į tai ypač svarbu atsižvelgti žmonėms, vartojantiems antikoaguliantus. Pavyzdžiui, ginkmedis ir ciberžolė gali padidinti kraujavimo riziką, kai vartojami kartu su tokiais vaistais.
Žolelių arbatas, kaip nurodo Georgica, galima gerti vietoj kavos, nes daugumoje jų nėra kofeino. Tačiau geriau rinktis vienkomponentes ar dvikomponentes arbatas, nes jų sudedamųjų dalių poveikį lengviau kontroliuoti – tai pirmoji tokių gėrimų gėrimo taisyklė.
Be to, gydytojas rekomenduoja nepakeisti vandens normos per dieną (nuo pusantro iki dviejų litrų) vien tik arbatomis.
„Per dieną reikėtų išgerti nuo vieno iki trijų puodelių arbatos, nepamirštant gerti švaraus vandens. Nepirkite žolelių arbatų iš rankų ar neaiškios kilmės, nes tokiuose rinkiniuose gali būti kenksmingų medžiagų, ypač sunkiųjų metalų”, – sakė gydytoja.
Taip pat svarbu prisiminti, kad vaistažolių arbatos gali sąveikauti su vaistais. Jų negalima vartoti nepasitarus su gydytoju, jei vartojate antidepresantus, antikoaguliantus ar imunosupresantus. Kai kurių arbatų nerekomenduojama vartoti nėštumo metu, pavyzdžiui, efedros, ženšenio ar pelkinių mėtų antpilų.
Kokios arbatos padeda sergant ligomis
Tatjana Georgica taip pat papasakojo, kokios arbatos gali būti naudingos tam tikriems organams.
Žolelių arbata cukraus kiekiui kraujyje mažinti ruošiama iš šilkmedžio lapų, karklo ir mūsų regione reto augalo džimnemos. Pastarasis gali sumažinti gliukozės įsisavinimą žarnyne, o tai padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Tačiau gydytojas įspėjo, kad diabeto negalima gydyti vien gėrimais – jų poveikis per silpnas, kad būtų galima kontroliuoti ligą.
Į vaistažolių arbatos kepenims sudėtį turėtų įeiti pienių raugerškis, kuriame yra silimarino. Ši medžiaga gali palaikyti kepenų funkciją. Kartu terapeutas pažymėjo, kad teiginiai apie galingą daugelio vaistažolių apsauginį poveikį kepenims dažnai yra perdėti.
nuoroda
Tatjana Georgica
Mitybos specialistė, endokrinologė, terapeutė
Samoylenko dietologijos klinikos gydytoja, bendra medicininė patirtis – 4 metai. Baigė ONMedU (Odesos nacionalinis medicinos universitetas), specializavosi P. L. Šupyk NUOSU ir P. L. Šupyk NMU.
Darbo sritys: individios dietos, prireikus pritaikytos konkrečiai sveikatos būklei, sudarymas, endokrininės sistemos ligos (įskaitant cukrinį diabetą, skydliaukės ligas), medžiagų apykaitos sutrikimai (metabolinis sindromas, hipercholesterolemija, riebalinė hepatozė, podagra), deficitinės būklės, svorio korekcija ir nutukimo gydymas.
