Pasakojame, kurios vištienos, kiaulienos ir kalakutienos dalys geriausiai tinka kebabui.
Mėsos pasirinkimas šašlykui yra labai atsakinga maisto gaminimo dalis / koliažas Mes, nuotr. depositphotos.com, Mes
Šiltuoju metų laiku mūsų piliečiai pradeda aktyviai kepti kebabus, tam išnaudodami bet kokią galimybę. Tačiau ne visi žino, kokią mėsą geriau imti ant kebabo. Jei pasirinkimas nesėkmingas, paruoštas patiekalas bus sausas ir kietas.
Mitybos specialistė Eugenija Rozum agentūrai Mes papasakojo, iš ko geriau gaminti kebabą ir į ką atkreipti dėmesį.
Mėsa kebabui – kas geriau
Pasak Eugenijos, renkantis mėsą kebabui, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į sveikatos būklę. Jei žmogus yra sveikas ir gerai jaučiasi, tuomet nesvarbu, iš kokios mėsos bus pagamintas kebabas, kurį jis valgys. Galima pasirinkti būtent tai, kas jam patinka. Jei yra tam tikrų virškinamojo trakto problemų arba antsvorio, arba žmogus stebi savo figūrą, galima rinktis liesą mėsą, t. y. vištienos ar kalakutienos filė.
Sunkiausia raudona mėsa virškinimo požiūriu yra kiauliena, veršiena, jautiena ir žvėriena.
Kaip pasidalijo mitybos specialistė, į vištiena ir kalakutiena 100 gramų produkto yra maždaug tiek pat baltymų – nuo 20 iki 29 gramų. В kiauliena šiek tiek mažiau baltymų – nuo 17 iki 23 gramų. Skirtingose skerdenos dalyse gali būti skirtingas baltymų ir riebalų kiekis. Kalbant apie riebalus, kiauliena yra riebiausia mėsa. Jos 100 g gali būti nuo 20 iki 35-40 g riebalų. В vištiena vidutiniškai gali turėti nuo 8 iki 15 gramų riebalų. O mažiausiai riebalų kalakutiena – 5-10 gramų.
„Vištienoje, kalakutienoje ir kiaulienoje yra visų organizmui būtinų aminorūgščių. Iš augalinio maisto jų negalime gauti pakankamais kiekiais. Be to, žmonėms mėsa yra B grupės vitaminų – B1, B2, B6, B12 – šaltinis. Kalakutienoje taip pat yra daug aminorūgšties triptofano, kuris turi įtakos serotonino (veikia mūsų nuotaiką dieną) ir melatonino (reikalingo geram miegui naktį) susidarymui”, – aiškino ekspertas.
Pasak Eugenijos Rozum, net jei valgote daug lieso kebabo – tai išbandymas kasai, krūvis kepenims, skrandžiui ir žarnynui, nes tai baltyminis maistas, kuriam virškinti ir kokybiškai įsisavinti reikia daug išteklių. Skrandyje prasideda maisto virškinimas druskos rūgštimi, o tiesa ta, kad visi žmonės skirtingi – kai kuriems jos susidaro pakankamai, o kai kuriems ne. Be to, vieni žmonės gali turėti pakankamai fermentų mėsai virškinti, o kiti – ne.
Jei žmogus daug suvalgo ir maistas lieka nevisiškai suvirškintas, judėdamas virškinimo traktu jis tampa toksiškas mūsų organizmui. Jie neigiamai mus veiks tol, kol organizmas juos visiškai suvirškins ir išskirs.
Kebabo porcija yra maždaug 100 gramųbet dažnai suvalgo daugiau.
Kalbant apie lengvą paruošimą, paukštiena išverda greičiau nei kiauliena ar kitų rūšių mėsa. Vištienos šašlykai yra greičiausiai ir lengviausiai paruošiami,
– priduria mitybos specialistė.
Jos nuomone, blogiausia kebabuose yra tai, kad mėsa yra stipriai iškepta, ir nesvarbu, ar tai vištiena, kiauliena, ar kalakutiena. Šašlykai paprastai kepami ant atviros ugnies ir verta atkreipti dėmesį į tai, kad tos skanios rudos plutelės, kurios kepant susidaro ant mėsos, mums yra toksiškos. Jei žmogus jas suvalgo, kenčia organizmas – jis turi dirbti, kad detoksikuotų degimo produktus. Tačiau jei organizmas yra sveikas ir tokius produktus tenka apdoroti ne dažnai, t. y. ne kasdien ar kas antrą dieną, jis gali susidoroti su detoksikacija.
„Reikia stebėti, kad kepant mėsa netaptų labai tamsi – ruda, juoda. Dėl degimo susidariusios medžiagos neigiamai veikia žarnyno mikroflorą, virškinamojo trakto būklę, kepenis. Valgydami smarkiai iškeptą mėsą, išbandome savo organizmo išteklius – vieni jų turi daugiau, kiti – mažiau”, – pabrėžė Eugenija.
Stiprus organizmas tiesiog susidoros su toksinėmis medžiagomis, tačiau silpnam, sako dietologė, tai gali tapti sveikatos sutrikimų pradžios priežastimi.
Ji taip pat papasakojo, kokią mėsą geriau vartoti kebabams: vištieną, kiaulieną ir kalakutieną.
Kaip išsirinkti vištieną kepsniams
Pasak mitybos specialistės, šašlykams geriau rinktis vištienos dalį be odos, nes ji yra riebi ir joje kaupiasi toksinės medžiagos.
„Sveikiausia valgyti filėtačiau manome, kad maistas, kuriame yra daugiau riebalų, yra skanesnis, o nugarinė yra mažiausiai riebi. Daugiau riebalų šlaunų ir blauzdųtodėl žmonės linkę manyti, kad šios vištienos dalys yra skanesnės”, – aiškino ekspertas.
Kaip ji pažymi, galite šlaunį arba blauzdą nulupkite odą ir išvirkite. Taip jos bus mažiau riebios. Taip pat galite kepti kumpius arba šonkauliukus odą, ji apsaugos mėsą, kurią vėliau galima tiesiog nuimti. Šis kebabų gaminimo variantas yra sveikesnis.
Eugenijos Rozum nuomone, sparnų mėsa – yra kažkas tarp nugarinės ir blauzdos, tačiau ant sparnelių yra nemažai odelės, jie stipriai kepami, susidaro daug degimo produktų, o vertingos mėsos lieka nedaug. Todėl šią dalį galima vadinti blogiausia kebabui maistiniu požiūriu.
Visas vištienos dalis gana lengva iškepti, o kepimo laikas priklauso nuo to, į kokius gabalėlius supjaustysite mėsą,
– pridūrė ji.
Eugenija pataria, kaip sumažinti degimo produktų daromą žalą:
- ruošti mėsą taip, kad jų būtų kuo mažiau;
- pjaustykite mėsą mažais gabalėliais, kad ji greičiau iškeptų – kuo trumpesnis kepimo laikas, tuo mažiau susidaro degimo produktų;
- kad kebabas būtų šviesesnės spalvos, t. y. kad gabaliukai nebūtų rudi ar juodi;
- nupjaukite tamsesnes mėsos dalis;
- nulupkite paukščiui odą.
Dabar pereikime prie to, kurią kiaulienos dalį geriau imti kebabui.
Kaip išsirinkti kiaulienos ir kalakutienos kebabų mėsą
Eugenijos teigimu, blogiausios kebabams pagal poveikį virškinamajam traktui yra tos dalys, kurios yra riebiausios, ypač tos, kurios yra riebiausios, šonkauliukai ir krūtinėlė su sluoksniais taukų. Maistingumo požiūriu geriausia kebabams gaminti yra ši dalis nugarinėkurioje yra šiek tiek mažiau riebalų. Tai reiškia, kad šiam patiekalui turėtumėte rinktis mažiausiai riebias mėsos dalis. Žinoma, mažiau riebi mėsa nebus tokia skani kaip riebesnė, tačiau mitybos požiūriu kuo mažiau riebalų kebabe, tuo jis saugesnis organizmui.
„Mėsą geriau supjaustyti mažais gabalėliais ir kepti ant vidutinės ugnies šiek tiek ilgiau nei ant didelės ugnies ir kepti greičiau. Jei mėsą siųsite ant didelės ugnies, ji labai paruduos. Turėtumėte stengtis kepti kebabą taip, kad jis būtų iškepęs viduje, bet išorėje liktų rausvesnis”, – priduria mitybos specialistė.
Ji taip pat pasidalijo rekomendacijomis, kokia mėsa geriausiai tinka kalakutienos kebabams.
Specialistė pažymėjo, kad kalakutiena yra gana dietinė mėsa, tačiau jos odoje, kaip ir vištienos odoje, yra daug riebalų. Todėl kalakutienos kebabą verta ruošti tokiu pat principu kaip ir vištienos kebabą – arba nekepti dalių su oda, arba ją pašalinti po kepimo.
„Puiki kebabų gaminimo dalis yra kalakutienos dalis filė. Taip pat galite naudoti šlaunelių ir blauzdų mėsa. Kalakutiena sparnas – yra gana riebus ir turi daug odos, todėl šašlykus iš šios kalakuto dalies reikėtų vartoti saikingai. Šią dalį pavadinčiau blogiausia šašlykams gaminti, nes sparneliai yra stipriai apkepti, o iškepus vertingos mėsos liks nedaug, tačiau susidarys daug degimo produktų”, – pabrėžė Jevgenija Rozum.
Ji įspėjo, kad jei žmogus valgo daug keptų ir riebių kebabų, pasekmės gali būti kitokios. Sveiką virškinimo traktą turintis žmogus gali tiesiog patirti diskomfortą, tačiau tam tikrų problemų turinčiam žmogui šašlykas gali išprovokuoti pankreatito ar gastrito paūmėjimą. Jei žmogus turi tulžies pūslės akmenų, persivalgius šašlykų gali ištikti kepenų dieglių priepuolis.
Norint sumažinti galimą neigiamą kebabo poveikį organizmui, reikia jį derinti su tinkamais maisto produktais.
nuoroda
Eugenia Rozum
Mitybos specialistė
Eugenija Rozum yra devynerių metų patirtį turinti medicininės mitybos specialistė. Medicinos srityje ji dirba daugiau nei trisdešimt metų. Ji tiki, kad visapusiškas, integruotas požiūris, pasitelkiant gilias žinias, medicininę intuiciją ir patirtį, bendradarbiaujant su pacientu, padeda pasiekti gerų ir ilgalaikių rezultatų.
Ji įgijo išsilavinimą Nacionaliniame medicinos universitete, pavadintame akad. A. A. Bogomoleco nacionaliniame medicinos universitete ir Ukrainos nacionaliniame P. L. Šupiko visuomenės sveikatos universitete. P. L. Šupyk.
