Kiekviename gėrime yra naudingų antioksidantų, bet taip pat ir kofeino, kuris tinka ne visiems.
Abi arbatos yra naudingos, tačiau tarp jų yra subtilių skirtumų / Mes koliažas, depositphotos.com nuotr.
Juodoji ir žalioji arbata gaminamos iš to paties augalo – Camellia sinensis. Nesuklysite pasirinkę bet kurią iš jų, tačiau tarp šių gėrimų yra keletas subtilių skirtumų, kurie gali turėti įtakos jūsų pasirinkimui, rašo „Verywellhealth”.
Tiek žaliojoje, tiek juodojoje arbatoje yra tam tikros rūšies antioksidantų, vadinamų flavonoidais. Šie junginiai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, lėtina senėjimą ir apsaugo nuo daugelio negalavimų, ypač širdies ir neurologinių.
Mokslininkai teigia, kad juodojoje arbatoje gali būti daugiau flavonoidų nei žaliojoje arbatoje. Vieno didelio tyrimo metu nustatyta, kad dviejų ar daugiau puodelių juodosios arbatos gėrimas per dieną buvo nežymiai susijęs su mažesne mirties nuo širdies ligų ir insulto rizika.
Tuo tarpu žaliosios arbatos gėrimas buvo susijęs su mažesne padidėjusio kraujospūdžio rizika, palyginti su juodąja arbata. Be to, žalioji arbata lėtina senėjimą, o juodoji – ne.
Tiek žaliojoje, tiek juodojoje arbatoje yra kofeino ir aminorūgšties, vadinamos L-teaninu, kuri turi įtakos smegenų sveikatai. Žaliojoje arbatoje paprastai yra šiek tiek daugiau L-teanino.
Kiekvienas gėrimas taip pat turi unikalių antioksidantų. Juodojoje arbatoje tai teaflavinai, kurie gali apsaugoti riebalų ląsteles nuo pažeidimų, o žaliojoje arbatoje – galingas antioksidantas epigalokatechinas-3-galatas (EGCG), kuris gali apsaugoti nuo senėjimo, neurologinių ligų ir kepenų pažeidimų.
Šios dvi arbatos apdorojamos skirtingai. Juodosios arbatos lapeliai oksiduojami, t. y. prieš džiovinant jie veikiami oro. Žaliosios arbatos lapeliai neoksiduojami. Verta paminėti, kad oksidacija sumažina aktyviųjų junginių kiekį.
Kalbant apie skonį, juodoji arbata pasižymi stipriu, sodriu skoniu. Kita vertus, žalioji arbata paprastai yra lengvesnio, žolelių skonio.
Kitas skirtumas – kofeino kiekis. Juodojoje arbatoje jo paprastai būna daugiau. Viename 230 ml puodelyje šio gėrimo yra apie 47 miligramai kofeino, o puodelyje žaliosios arbatos – apie 29 mg. Tačiau kofeino kiekis gali priklausyti nuo arbatos prekės ženklo ir jos paruošimo būdo. Abiejuose gėrimuose yra mažiau kofeino nei puodelyje kavos.
Kuri arbata sveikesnė
Nors šių arbatų antioksidantų ir kofeino kiekis šiek tiek skiriasi, abi arbatos yra sveikos. Jose yra flavonoidų, kurie gali pagerinti širdies ir smegenų sveikatą. „Sveikesnio” varianto tikrai nėra.
Ar visiems saugu vartoti juodąją ir žaliąją arbatą
Žalioji ir juodoji arbata paprastai yra saugūs gėrimai, kuriuos dauguma žmonių gali gerti saikingai, iki 4 puodelių per dieną. Tačiau galimas tam tikras šalutinis poveikis, ypač jei vartojama labai dideliais kiekiais. Tai:
– su kofeinu susijusios problemos: jei esate jautrus kofeinui, gali atsirasti nerimas, nemiga, nervingumas, širdies plakimas ar galvos skausmas.
– virškinimo sutrikimai: gali atsirasti pykinimas arba skrandžio dirginimas.
– Sąveika su vaistais: arbata gali sąveikauti su kraujospūdį mažinančiais vaistais, antikoaguliantais, kai kurių rūšių antidepresantais.
– Dantų dėmės: juodoji arbata gali pakeisti dantų spalvą. 14
Jei planuojate gerti daug arbatos, verta pasitarti su gydytoju ir įsitikinti, kad gėrimas nesąveikauja su jūsų vaistais.
Anksčiau Mes pasakojo apie geriausią kavos puodelio gėrimo laiką. Pasirodo, kad norint gauti naudos iš šio gėrimo, laikas vaidina labai svarbų vaidmenį. Ekspertai teigė, kad vidutiniam žmogui, dirbančiam standartinėmis darbo valandomis, idealus langas kavai gerti yra rytas.
„Geriausias laikas vartoti kavą yra nuo vidurio iki vėlyvo ryto, paprastai nuo 9:30 iki 11:30”, – aiškino daktaras Radžas Dasgupta (Dr. Raj Dasgupta), sertifikuotas medicinos somnologijos specialistas. Jis pridūrė, kad žmonės turėtų stengtis gerti kavą praėjus maždaug valandai ar trims valandoms po pabudimo.
