Laikydamiesi pavasarinės aviečių priežiūros taisyklių, galėsite surinkti gausų derlių.
Ką daryti, kad avietės būtų saldžios – priežiūros patarimai / koliažas Mes, nuotr. depositphotos.com
Iš biologijos kurso žinome, kad avietės yra miško uogos. Natūraliomis sąlygomis kultūrai jos auga po medžiais, nes ten dirvožemis visada drėgnas, o dideli lapai viršuje saugo nuo saulės. Jei sukursite avietėms pažįstamą aplinką, jos augs ir duos gausų derlių. Kaip skinti avietes, kada tai daryti pavasarį ir kuo maitinti uogakrūmius – toliau medžiagoje.
Kokiu aukščiu ir kada skinti avietes – taisyklės
Saldžiųjų uogų krūmai mėgsta erdvę, todėl svarbu žinoti, kaip genėti avietes, kad jos greičiau augtų. Faktas tas, kad per tankus sodinimas turės neigiamos įtakos derliaus kokybei – ūgliai konkuruos dėl saulės šviesos ir mitybos, dėl to nė vienas jų negaus reikiamos „porcijos”.
Avietes pjaukite du kartus per sezoną – pirmą kartą anksti pavasarį 10-15 cm, kad pašalintumėte po žiemos sausas šakas, o antrą kartą – surinkę uogas. Be to, būtina pašalinti tuos ūglius, kurie davė derlių, kad būtų „atvertas kelias” jauniems ūgliams. Be to, reikėtų prisiminti vieną taisyklę – kad avietės neišplistų sklype, kiekvienais metais krūmus retinti, paliekant po 8-10 šakų kiekvienam metrui eilėje.
Štai keletas paprastų taisyklių, kaip genėti avietes:
- Apsiginkluokite aštriomis, visada dezinfekuotomis genėjimo žirklėmis;
- mūvėkite pirštines;
- remontantinėse avietėse nupjaukite tik sausus ūglius, įprastose avietėse pašalinkite pažeistus stiebus ir sutrumpinkite ūglius iki pirmojo gyvo pumpuro;
- nupjaukite visus senesnius nei dvejų metų ūglius;
- po genėjimo krūmą palaistykite, patręškite azoto trąšomis ir mulčiuokite dirvą šiaudais.
Svarbu atminti, kad genėti geriau prieš prasiskleidžiant pumpurams, bet įšilus dirvai. Jei manote, kad užklups šalnos, atidėkite genėjimo žirkles į šalį. Taip pat įsitikinkite, kad po senų šakų genėjimo neliko „kelmų” – jie dažnai būna bakterijų veisimosi vieta. Nepalikite ir jaunų bei plonų stiebų – vargu ar jie sustiprės, o jų vystymuisi prireiks daug energijos.
Kuo maitinti avietes pavasarį
Jei nežinote, ką daryti, kad avietės būtų didelės, pabandykite naudoti tinkamas trąšas. Kovo-balandžio mėnesiais, kai krūmai „pabudo” po žiemos miego, turėjote patręšti azoto trąšomis. Gegužę-birželį ir vėliau, kai oro temperatūra stabilizuojasi ties pliuso ženklu, galite pereiti prie kalio ir magnio.
Būtent šios medžiagos padeda krūmams formuoti dideles ir saldžias uogas, o jau aktyvaus derėjimo metu būtina pridėti kalcio ir fosforo. Pageidautina visų rūšių trąšas tręšti dalimis, padalijant jas į tris lygias dalis – taip uogakrūmiai palaipsniui gaus reikalingų maisto medžiagų.
Kaip pavasarį apsaugoti avietes nuo ligų
Norint, kad avietės būtų didelės, būtina ne tik tinkamai jas genėti ir maitinti, bet ir apsaugoti nuo ligų. Net ir laiku praretinus krūmus ir patręšus tinkamomis trąšomis, kyla pavojus „pasigauti” parazitų.
Avietes pažeidžia ne visos pasaulyje paplitusios ligos, o tik kai kurios. Be to, kai kurios jų yra dažnesnės už kitas, todėl su jomis būtina kovoti. Pilkasis puvinys pasireiškia rudomis dėmėmis ant uogų ir pilka patina ant lapų. Pastebėjus tokias – visas pažeistas dalis reikia nupjauti, o rudenį sudeginti. Grybelio sporos sugeba išgyventi net žiemą, esant minusinei temperatūrai, ir pavasarį vėl užkrečia lysves. Profilaktiškai avietes galima apipurkšti sodos tirpalu – vienas valgomasis šaukštas miltelių litrui šilto vandens.
Antroji problema, su kuria galite susidurti. antraknozė. Tai taip pat grybinė liga, kuria dažnai serga agrastai, serbentai ir avietės, nors ja serga ir daugelis daržovių ir net melionų pasėlių. Pastebėję nedideles dėmeles ant krūmo lapų, apžiūrėkite augalą ir nupjaukite pažeistas vietas, o sveikas apdorokite Bordo skysčiu. Įsitikinkite, kad augalai nėra per tankūs – gera oro cirkuliacija neleis grybams plisti.
